PRADINIS GAIVINIMAS

Nukentėjusiojo vertinimas susideda iš pirminio tyrimo, kurio metu įvertinamos ir užtikrinamos pagrindinės gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos, ir antrinio tyrimo, kurio metu nustatomi ir gydomi kiti sužalojimai.

Pirminio vertinimo ir pagalbos veiksmų seka nusakoma trumpiniu ABCD.

Vertinant ir teikiant pagalbą vadovaujantis ABCD principu, būklė įvertinama iš eilės pagal kiekvieną trumpinio raidę ir iš karto stabilizuojama.

Įvertinkite sąmonę

Iš pradžių turite greitai atpažinti kritinę būklę, todėl pirmiausia vertinkite sąmonę.

Atsargiai pajudinkite už pečių ir garsiai paklauskite: „Kaip jaučiatės?“ arba „Kas atsitiko?“.

 

Jei nukentėjusysis sąmoningas, jo kalba artikuliuota, vadinasi, ABCD principas visiškai arba iš dalies užtikrintas:

  • yra atviri kvėpavimo takai (A),
  • įkvepia pakankamą oro tūrį, kad galėtų kalbėti (B),
  • yra pakankama smegenų kraujotaka, nes gali atsakinėti į klausimus (C).

Atsiminkite! Sąmonė yra greičiausias būklės sunkumo lygio nustatymo kriterijus.

Taigi, jei nukentėjusysis sąmoningas:

  • nuraminkite jį,
  • stenkitės nejudinti, nebent jums ar jam aplinka yra pavojinga, ir leiskite nukentėjusiajam būti tokioje padėtyje, kokia jam patogiausia ir leidžia lengviausiai kvėpuoti, pvz.: gali sėdėti kiek pasilenkęs į priekį,
  • nukentėjusįjį apžiūrėkite ir apčiupinėkite nuo galvos iki kojų, tada suteikite reikiamą pagalbą,
  • kvieskite GMP.

Jei nesąmoningas:

  • kvieskite GMP ir atsineškite defibriliatorių,
  • tęskite vertinimą vadovaudamiesi ABCD principu.

Jei nukentėjusių žmonių yra daugiau, pirmenybę teikite nesąmoningam ir nejudančiam arba kraujuojančiam nukentėjusiajam.

Kvieskite pagalbą

Greitąją medicinos pagalbą kvieskite pats arba paprašykite pagalbininko.

  1. Skambinkite numeriu 112 (tai bendrasis skubiosios pagalbos telefono numeris Lietuvoje ir visoje Europoje).
  2. Apibūdinkite vietą, kur turi atvykti greitoji medicinos pagalba, nurodykite, kas atsitiko.
  3. Atsakykite į visus operatoriaus klausimus, neišjunkite telefono ir klausykitės nurodymų – jums patars, ką daryti.
  4. Nepalikite nukentėjusiojo tol, kol atvyks pagalba.

Atverkite kvėpavimo takus (A)

Įvertinkite kvėpavimo takų būklę ir užtikrinkite, kad jie būtų atviri. Jei nukentėjęs žmogus gali šnekėti, verkti ar rėkti – jo kvėpavimo takai yra praeinami. Kai sąmonė prarandama, liežuvis atsipalaiduoja ir raumeninga jo šaknis „užkrenta“, t. y. uždaro įėjimą į kvėpavimo takus. Dėl to, jei nukentėjusysis nesąmoningas, reikėtų atverti kvėpavimo takus, kad jis galėtų kvėpuoti.

Kaip atverti kvėpavimo takus?

1. Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros.

2. Kvėpavimo takus atverkite pakeldami apatinį žandikaulį ir atlošdami galvą: dviem pirštais pakelkite smakrą, tada, uždėję kitos rankos delną ant kaktos, atloškite galvą. Atlošę galvą ir pakėlę apatinį žandikaulį, atkelsite liežuvio šaknį ir antgerklį nuo užpakalinės ryklės sienelės. Taip atversite kvėpavimo takus.

3. Apžiūrėkite, ar burnoje nėra kliūčių, galinčių sukelti užspringimą:

  • vėmalų,
  • kraujo,
  • kabančių ar išmuštų dantų,
  • dantų protezų.

Kvėpavimas (B)

 

Patikrinkite, ar nukentėjusysis kvėpuoja: priglauskite ausį arti jo burnos bei nosies ir stebėkite: 

  •  ar juda krūtinės ląsta,
  •  ar yra kvėpavimo garsas,
  •  ar juntamas kvėpavimas.

Stebėjimo trukmė – ne ilgiau kaip 10 sekundžių.

Dėmesio! Nesumaišykite agoninio kvėpavimo su normaliais įkvėpimais. Įvykus klinikinei mirčiai, kelias minutes dar matomi pavieniai nereguliarūs įkvėpimai. Tai agoninis kvėpavimas. Jei prasideda toks kvėpavimas, nedelsdami pradėkite gaivinti.

!!! Jei nukentėjusysis yra nesąmoningas, bet kvėpuoja, turėtumėte jį paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad liežuvio šaknis neblokuotų kvėpavimo takų ir žmogus galėtų laisvai kvėpuoti. Be to, tokia padėtis neleidžia užspringti vėmalais ar kitu turiniu, esančiu burnoje.

Kraujotakos įvertinimas ir užtikrinimas (C)

Stabdykite išorinį kraujavimą – užspauskite žaizdą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas ir nekvėpuoja, pradėkite krūtinės paspaudimus (pulso čiuopti nebūtina, jei neturite įgūdžių). Kiekviena sugaišta minutė mažina išgyvenimo tikimybę.

Gaivinimas susideda iš krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūtimų.

Gaivinimas – krūtinės ląstos paspaudimai

 

 

  1. Nukentėjusįjį paguldykite ant nugaros ir ant kieto pagrindo, tada atsiklaupkite šalia.
  2. Atsekite krūtinės dalies drabužius.
  3. Uždėkite vieną savo delną ant vidurinės krūtinkaulio dalies, tarp spenelių. Ant jo uždėkite kitą delną.
  4. Ištieskite rankas ir alkūnes.
  5. Naudodami savo kūno svorio jėgą, nelenkdami alkūnių, statmenai iš viršaus stipriai paspauskite krūtinkaulį ir atleiskite.
  6. Paspaudimai turi būti 5–6 cm gylio.
  7. Po paspaudimo krūtinės ląsta turi grįžti į pradinę padėtį.
  8. Atleidimo fazė trunka tiek pat, kiek ir paspaudimo fazė.
  9. Paspaudimų greitis – 100–120 kartų per minutę (kiek mažiau nei 2 paspaudimai per sekundę).
  10. Laiko pauzė tarp paspaudimų ne ilgesnė nei 10 sekundžių!

Svarbu įsiminti:

Vieta –  krūtinės centras.

Gylis – 5-6 cm.

Greitis – 100-120 k./min.

Krūtinės ląsta grįžta į pradinę padėtį.

Pertrauka be paspaudimų <10 sek.

Gaivinimas – įpūtimai

  1. Apžiokite nukentėjusiojo burną arba nosį, kad neliktų tarpų orui išeiti, ir užspauskite atitinkamai jo nosį arba burną. Darydami įpūtimus, būtinai naudokite specialias apsaugos kaukes, kurios apsaugos jus nuo tiesioginio kontakto su nukentėjusiuoju.
  2. Įpūskite oro į nukentėjusiojo plaučius ir stebėkite, ar pakyla krūtinės ląsta.
  3. Jei pakyla krūtinė, atlikite dar vieną įpūtimą.
  4. Jei krūtinė, pučiant orą, nepasikelia, kartokite kvėpavimo takų atvėrimo veiksmus.
  5. Įpūsti reikia tiek, kiek normaliai kvėpuojant įkvepiama oro, t. y. 500–600 ml.

Svarbu įsiminti:

Trukmė – 1 sekundė.

2 įpūtimai per 5 sekundes.

10 kartų per minutę.

ŽINOTINA

Gaivindami turite atlikti:

  • 30 krūtinės ląstos paspaudimų,
  • 2 įpūtimus,
  • toliau darykite po 30 paspaudimų ir 2 įpūtimus tol, kol atvyks pagalba.

Jei neturite apsaugos priemonių, suaugusiam žmogui galite daryti tik krūtinės paspaudimus.

Jei nukentėjusysis pradėjo kvėpuoti ar rodo kitų gyvybės požymių:

  • paguldykite į stabilią šoninę padėtį,
  • apžiūrėkite, ar nėra kraujavimo ar kitų sužeidimų,
  • kvieskite pagalbą,
  • visą laiką stebėkite kvėpavimą.

 

Back to