Vandens kokybė

• Vandens kokybę vartotojai įvertina tiesiog paragavę ir nusprendžia, ar vanduo skanus, ar ne.
• Jie remiasi organoleptinėmis savybėmis (skoniu, kvapu, spalva, drumstumu). 
• Nemalonaus skonio vanduo sukelia neigiamą fiziologinę reakciją net ir tada, kai nėra tiesioginės grėsmės sveikatai, pavyzdžiui, padidintos koncentracijos geležies ar mangano.
• Tačiau kai kurie elementai ir junginiai, pavyzdžiui, nitratai, nitritai, fluoridai, mikrobinė tarša ir kiti vandens organoleptinių savybių nekeičia, vanduo yra skaidrus, skanus, bet per dideli jų kiekiai vandenyje yra kenksmingi žmogui ir gali sukelti nepageidautinų bei rimtų sveikatos sutrikimų. 
• Nitratai ypač pavojingi kūdikiams iki 4 mėnesių.
• • Geriamojo vandens kokybė vertinama:
  • • fiziniu, 
    • mikrobiologiniu, 
    • cheminiu ir 
    • toksikologiniu aspektais. 
  • Svarbiausia kontroliuoti mikrobinę vandens būklę. Mikrobiologinei vandens būklei skiriama daug dėmesio, nes per vandenį gali plisti labai pavojingos ligos, o geriamojo vandens svarbiausias šaltinis daugelyje šalių yra paviršinis vanduo, kuriame ligų sukėlėjai gali išlikti gyvybingi labai ilgai. 
  • Šia prasme požeminis vanduo yra daug saugesnis už paviršinį.

Vandens kokybės kontrolė

• Vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama Lietuvos higienos normos 

HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

• Ši higienos norma nustato geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus.
• Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat kontroliuoja geriamojo vandens kokybę.
• Pagrindinis geriamojo vandens kokybę reglamentuojančių dokumentų tikslas – visuomenės sveikatos sauga.

• HN 24 : 2003 nusako, kokie rodikliai turi būti nustatinėjami geriamajame vandenyje. 
  • Rodikliai suskirstyti į mikrobiologinius, indikatorinius ir toksinius. 
  • Taip pat šiame dokumente pateiktos visų rodiklių leistinos vertės. 
  • Be rodiklių yra reglamentuojama, kiek kartų per metus turi būti imami vandens mėginiai, o tai priklauso nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus ir tiekiamo vandens kiekio.

Geriamasis vanduo turi atitikti šiuos reikalavimus

• 1. Jame neturi būti patogeniškų mikrooganizmų, virusų, kirmėlių kiaušinėlių, pirmuonių, tai yra vanduo neturi būti pavojingas epidemiologiniu požiūriu.
• 2. Būti gerų organoleptinių savybių. Jis turi būti bespalvis, bekvapis, skaidrus ir be nemalonaus prieskonio.
• 3. Jame negali būti toksinių medžiagų ir druskų daugiau už leidžiamas koncentracijas, kurios neigiamai veiktų žmogaus organizmą.

Bakteriologiniai vandens rodikliai

• Epidemiologiniu požiūriu geriamasis vanduo turėtų būti vertinamas pagal tai, ar jame yra patogeniškų mikroorganizmų ir virusų. 
• Tačiau nustatyti patogeninius mikroorganizmus sudėtinga, be to ilgai užtrunka. Dėl to Vandenyje ieškomi ne patys užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikrobai, o užkrečiamųjų ligų sukėlėjų „palydovai” – indikatoriniai mikroorganizmai. Paprastai nustatoma žarninė lazdelė (E. coli). Žarninė lazdelė yra mikrobas, pastoviai gyvenantis žmonių ir gyvulių žarnyne. Ji pati kokio nors susirgimo nesukelia, bet, radus ją vandenyje, sakoma, kad vanduo yra užterštas. Tai rodo, kad į vandenį galėjo patekti fekalijų, o su jomis ir patogeninių bakterijų infekcinių ligų sukėlėjų: vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės ir kt.. 
• Geriamajame vandenyje neturi būti ligas sukeliančių mikroorganizmų ir virusų.

• Mikroorganizmų – patogeninių bakterijų – poveikis žmogaus organizmui visuomet yra ūmus. 
• Todėl mikrobiniai reikalavimai yra griežti ir jų laikytis būtina besąlygiškai. 
• Tik taip galima išvengti jų rizikos – ūminių infekcinių susirgimų ir epidemijų. 
• Tiekti mikrobinių reikalavimų netenkinantį vandenį negalima.

Žarnyno lazdelių kiekis viename litre geriamojo vandens neturi viršyti 3, o koli-titras turi būti ne mažesnis kaip 300 ml.

Vandens kokybės indikatoriniai rodikliai

• Siekiant nustatyti geriamojo vandens kokybė yra naudojami indikatoriniai rodikliai
• Indikatoriniai vandens kokybės rodikliai neturi įtakos žmogaus sveikatai, bet padidėjusi šių medžiagų koncentracija gali gerokai pakeisti vandens savybes: skonį, spalvą, kvapą, drumstumą. 
• Indikatoriniai rodikliai:

• • vandenilio jonų koncentracija pH; 
  • bendra mineralizacija, kurią charakterizuoja savitasis elektros laidis. 
  • užterštumą organinėmis medžiagomis parodo amonis, bendroji organinė anglis, permanganate indeksas. 
  • aliuminis, chloridai, bendroji geležis, manganas, sulfatai daro įtaką skoninėms vandens savybėms. 

• Šie elementai ir junginiai neturi neigiamo poveikio žmogaus sveikatai, bet yra pirmasis rodiklis, perspėjantis apie galimus neigiamus pokyčius vandenyje.

Organinės analitės

• Organinę taršą atspindinčios analitės gali nekelti jokio rūpesčio, jeigu jų vertės atliekant pastovią programinę priežiūrą, nekinta ir neviršija nurodytų normų. 
• Tačiau jų kiekio didėjimas verčia susirūpinti, nes tokiu atveju galima tarša iš aplinkos. 
• Todėl yra labai svarbi geriamojo vandens šaltinių apsauga.
• Atsižvelgiant į vietos sąlygas, turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos zonos bei jų priežiūra, reglamentuojanti tose vietose ūkinę ir pramoninę veiklą.

Toksinės analitės

• Toksinių analičių vertės parodo vandens užteršimą nuodingomis, sveikatai kenksmingomis, medžiagomis. 
• Tai bet kokios kilmės medžiagos, jų toksinai, trąšos, pesticidai, jų sudėtinės dalys ar skilimo produktai, radioaktyvieji izotopai ar kitos medžiagos, kurių buvimas geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų žmogaus sveikatai pasekmių, o taip pat bloginti vandens savybes. 
• Jų kiekis ir nukrypimai priklauso nuo vietinių gamtinių veiksnių (hidrogeologinių), ir nuo išorinės taršos. 
• Vanduo iš požeminių telkinių dažniausiai atitinka higienos reikalavimus. 
• Tokiame vandenyje paprastai nebūna toksinių medžiagų arba nustatomi minimalūs jų kiekiai. 
• Tačiau kartais, jeigu tarp paviršinio ir požeminio vandens yra hidraulinis ryšys, į požeminį vandenį gali prasiskverbti toksinės medžiagos.
• Metalai (chromas – Cr, gyvsidabris – Hg, kadmis – Cd, nikelis – Ni, švinas – , Pb, varis – Cu, stibis – Sb), 
• nuodingos medžiagos (arsenas – As, cianidas – CN- ), 
• chlororganiniai junginiai (1,2 – dichloretanas – C₂H₄Cl₂, tetrachloretenas – C₂Cl₄, trichloretenas – C₂HCl₃, epichlorhidrina -, C₃H₅OCl , vinilo chloridas – C₂H₃Cl ), 
• pesticidai, angliavandeniliai (daugiacikliniai aromatiniai, benzpirenas, benzenas – C₆H₆) -tai medžiagos, kurių padidinti kiekiai gali atsirasti dėl intensyvios žmogaus veiklos.

Vandens spalva – priklauso nuo jame esančių koloidų ir kitų priemaišų, ji turi būti priimtina 

Geriamojo vandens drumstumas – turi būti priimtinas vartotojui be nebūdingų pokyčių 

Geriamojo vandens skonis – nustatomas jusliniu būdu turi būti priimtinas vartotojui be nebūdingų pokyčių  

Geriamojo vandens kvapas – nustatomas jusliniu būdu turi būti priimtinas vartotojui be nebūdingų pokyčių  

Mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai ir jų normos (KSV, žarninių enterokokų skaičius, žarninių
lazdelių (E. coli) skaičius)