Vandens reikalavimai

Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus: Lietuvos  higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens  saugos ir kokybės reikalavimai“. 2017-10-27 – 

• Geriamasis  vandentiekio vanduo yra nuolat prižiūrimas  ir kontroliuojamas  geriamojo vandens laboratorijos.  
• Šis vanduo yra kokybiškas, pritaikytas žmogui  kasdieniniam vartojimui. 
• Neatitikimą reikalavimams dažniausiai lemia seni  vamzdynai, užsistovėjęs vanduo ar įvykusi avarija.

Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė  kaip 50 °C (po 1 min. atsukus čiaupą);

Šalto – ne aukštesnė kaip 20 °C ( po 2 min.,  atsukus  čiaupą).

• Legioneliozės profilaktikos priemonės:
  • karštovandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra kas 3 mėnesius turi būti profilaktiškai pakeliama iki 66 °C ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min.; 
  • paslaugų teikėjas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi atlikti vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti.
  • Tyrimų protokolai saugomi apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2 metus.

Atliekant trumpalaikę cheminę karšto vandens sistemos dezinfekciją chloru, laisvojo chloro koncentracija sistemą užpildančiame geriamajame vandenyje keturias valandas turi būti 50 mg/l. 

        Sistemą užpildančio geriamojo  vandens temperatūra neturi būti didesnė kaip 30 ^°C. 

        Baigus trumpalaikę cheminę karšto vandens sistemos  dezinfekciją chloru, sistema plaunama geriamuoju  vandeniu, kol laisvojo chloro koncentracija jame neviršija 1 mg/l. 

Legionella –  bakterija, kuri sulelia  legioneliozę.  

•   Legioneliozė – tai ūminė užkrečiamoji liga, kuria  užsikrečiama oro lašeliniu būdu arba  tiesiogiai sukėlėjui   patekus į kvėpavimo takus. Pasireiškia ūminės  pneumonijos (plaučių uždegimo) ar ūminės respiracinės  ligos klinikiniais sindromais. 
• Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20 – 45ºC, 
  • žemesnėje nei 20ºC ir 
  • aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina

Vandens higienos reikalavimai

Jeigu 1 l vandens daugiau nei 1 000 legionelių, bet mažiau nei 10 000 

• Veiksmai:

• • Vandens teikimo sistemos patikrinimas;
  • Galimos taršos šaltinio ir priežasčių nustatymas;
  • Naudojamos legionelezės profilaktikos priemonės. 
  • Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir nukenksminimą, atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.

Legioneliozės sukelėjo nukenksminimas  

• Legioneliozės sukėlėjas gali būti nukenksminamas
  • terminiu būdu arba 
  • dezinfekuojant autorizuotais biocidais. 
• Terminis būdas – kuomet visoje karšto vandens sistemoje pakeliama temperatūra iki 66° C ir laikoma 25–30 minučių, po to atsukus visus čiaupus ne trumpiau kaip 5 min. plaunami visi sistemos vamzdžiai. 
• Šie darbai turi būti atliekami naktį, vandens vartotojai įspėjami, kad bus vykdomi dezinfekcijos darbai, iškabinami skelbimai su užrašu „Nenaudoti vandens – atliekama dezinfekcija“ ar pan. 
• Po terminio apruošimo vanduo ataušinamas iki 55°C ir tiktai tada galima jį naudoti.
• Cheminio nukenksminimo būdai (vandens chloravimas arba automatinės biocidų dozavimo sistemos naudojimas). 
• Į vamzdyną įmontuota automatinė dozavimo sistema į pritekantį vandenį nuolat įterpia mažus biocido kiekius ir užtikrina nuolatinę dezinfekciją. 
• Po dezinfekcijos ir praplovimo procedūrų vamzdžiuose dažniausiai nebelieka legionelių bakterijų, tačiau tuo reikia įsitikinti ištiriant vandens mėginius akredituotoje laboratorijoje.

Vandens higienos reikalavimai

• Teritorija, kurioje įrengtas šulinys  ar versmės kaptažo  įrenginys,   turi būti švari, apsaugota nuo potencialios  mikrobinės ir cheminės taršos. 
•         20 m. spinduliu apie šulinį ir versmės kaptažo įrenginį  draudžiama vykdyti veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo  priežastis.
• Aplink šulinį esanti vieta turi būti išbetonuota, šulinys uždengtas, prikabintas kibiras.

• Gaminamas karštas vanduo ir tiekiamas vandens  vartotojams turi atitikti  higienos normos HN 24 : 2003 reikalavimus:

• • Vanduo turi būti apsaugotas nuo antrinės mikrobinės taršos.
  • Vanduo turi atitikti mikrobinius ir  toksinius (cheminius) rodiklius.
  • Naudojamas buityje karštas vanduo turi būti ruošiamas pagal šios higienos normos reikalavimus.