Legionelės

Legioneliozės profilaktika geriamo vandens sistemose.
Karštas vanduo turi būti karštas.

Legionelės plačiai paplitusios tiek atviruose vandens telkiniuose (upių, ežerų vandenyje), dumble, dirvoje, tiek ir gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens sistemose.

Būtinos sąlygos užsikrėtimui ir ligai išsivystyti:

• Virulentiškų legionelių buvimas aplinkoje;
• Plitimas, susidarant tik aerozoliui (kuo mažesni lašeliai tuo jie pavojingesni. Legionelių išlikimas aerozoliuose priklauso nuo santykinės drėgmės. Jeigu santykinė drėgmė padidėja nuo 30 iki 80 proc., sukėlėjo išlikimo trukmė padidėja nuo 3 iki 15 min.);
• Sąlygos, kuriose imlus organizmas gali įkvėpti pakankamą užkrato dozę, nes sukėlėjas patenka į apatinius kvėpavimo takus, alveoles ir vėliau išplinta po plaučių audinį;
• Individualaus organizmo imuninis atsakas.
• Legionelių dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.), nuosėdų, nuovirų, rūdžių ir dumblo (biofilmo). 

Todėl legionelės dauginasi:

• Intensyviau, lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje – vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (pvz. seni, užakę vamzdynai; neapgyvendinti viešbučių kambariai ir kt.).
• Kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose.
• Karšto ir šalto vandens sistemose – esant palankiausiai vandens temperatūrai– 20-45ºC.
• Vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose.
• Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje, nei 60ºC.

Siekiant apsisaugoti nuo legionelių sukeliamos ligos, pirmiausiai reikėtų įvertinti techninius parametrus:

• Kokia įrengta karšto vandens sistema (recirkuliacinė arba nerecirkuliacinė, aukšto slėgio arba gravitacinė) – gal atviri rezervuarai, nemažos talpos; koks vandens temperatūros palaikymas paskirstymo sistemoje.
• Vandens patekimas ties šildytuvo pagrindu (kokios naudojamos sujungimo medžiagos ir/ar detalės, tarpinės).
• Vamzdžiuose esantis vanduo tarp recirkuliuojančio karšto vandens įeigos ir išeigos (pvz. dušo), ypač jei jie nenaudojami (nesusidurs su aukšta temperatūra).
• Kokius karšto vandens generatorius įrengti, kai maža vandens naudojimo išeiga.
• Kaip įrengiami termostatiniai maišymo ventiliai (jei jie yra, turi būti arčiau naudojimo vietos).
• Įvertinti karšto vandens šildytuvo talpos ir atsistatymo dažnį, nes tai neleistų sumažėti tiekiamo vandens temperatūrai.
• Kaip sujungti, jei yra daugiau nei vienas vandens šildytuvas (rekomenduojama paraleliai).
• Kur sumontuoti termometrus (turėtų būti ties šildytuvo talpyklos pagrindu).
• Kaip izoliuoti (karšto vandens nuo šalto) paskirstymo vamzdžiai.
• Kokia yra karšto vandens sistemos valdymo temperatūrinė kontrolė.
• Reikėtų pažymėti, kad karštas vanduo sistemoje turi cirkuliuoti ir jo temperatūra turi būti 50–60°C. 
• Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50°C.

Lietuvos higienos norma HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” yra išvardintos legioneliozės prevencijos priemonės:

• Legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60°C, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve, karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66°C, o vartotojų čiaupuose – iki 60°C.
• Pastato karšto vandens sistema ar jos dalis turi būti plaunama geriamuoju vandeniu ir dezinfekuojama:
  • kai ji pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos;
  • po rekonstrukcijos ar po remonto;
  • kai negalima pašalinti vandens antrinės mikrobinės taršos požymių;
  • kai diagnozuojami vartotojų susirgimai legioneliozėmis.
• Geriamasis vanduo negali būti tiekiamas karštam vandeniui ruošti, jeigu nustatyta tvarka nevykdoma geriamojo vandens programinė priežiūra.
• Už daugiabučių namų karšto vandens sistemų priežiūrą – atsakingi gyvenamųjų namų administratoriai ar jų eksploatavimo bendrijos. 
• O šių namų karšto vandens sistemų įrenginių eksploatavimo ir techninės būklės patikrinimus atlieka bei administracines nuobaudas, esant karšto vandens neatitikimams teisės aktų reikalavimams ir vandentiekio vandens mėginiuose legionelių kiekiui viršijus leidžiamą normą, taiko Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, ar jos teritorinis skyrius.