Alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo poveikis žmogaus sveikatai ir jo aplinkai

Kas yra alkoholizmas?

• Tai psichikos liga, kuria suserga asmenys, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis.

Alkoholį vartojančių žmonių grupės

• 1 grupė – tai mažai geriantys žmonės, kurie alkoholį vartoja retai ir tik kaip socialinį atributą, pvz., tam tikroje kompanijoje išgeria stiklo vyno, niekam nesukelia rūpesčių, ir gali daugiau nevartoti.
• 2 grupė – tai žmonės geria daug, vairuoja išgėrę ir jiems tai nesvarbu.
• 3 grupė – psichikos ligoniai, nuo alkoholio priklausomi žmonės, kurie norėtų kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekį, tačiau nesugeba.

Kas lemia alkoholizmą?

• Lytis > aplinka > genetika > svoris > tautybė

Moterys ir alkoholis

• 4 iš 10 moterų apklausose prisipažįsta alkoholį vartojusios neštumo metu;
• Alkoholio vartojimas nėštumo metu dažniausia apsigimimų priežastis.
• Sunkiausias nepagydomas sutrikimas – vaisiaus alkoholio sindromas!

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą

• Viena taurė raudonojo vyno nepiktnaudžiaujant organizmui žalos  nepridarytų, priešingai, mokslininkų teigimu, šis gėrimas netgi yra naudingas mūsų sveikatai.
• Tačiau, jeigu alkoholį pradėsime vartoti dažniau, gali būti , kad susidursime su nemaloniomis pasekmėmis.
• Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės – juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir ardo galvos smegenų žievę.
• Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.
• Alkoholis – pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą.
• Jeigu geria visa tauta – naikinamas visos tautos protas.
• Medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį – protoplazminį nuodą.
• Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus panaikina jų silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa.
• Alkoholikų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą.
• Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Eritrocitų gniutulas kraujagysles užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą. 
• Galvos smegenyse vyksta lygiai tas pat.
• Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų.
• Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Jis toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną.
• Prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša.
• Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas – miršta, sutrinka normali galvos smegenų veikla ir todėl žmogus kvailėja.
• Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų “kapinės”.
• Smegenys sumažėja, susiraukšlėja. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.

Alkoholio poveikis smegenims

• Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai.
• Vieniems pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą ir jie ima svyruoti.
• Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį.
• Tretiems pakenkiama atmintis. Ryte gali nieko nebeatsiminti su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas. 

Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis?

• Temperatūra kaukolėje – 36º C.
• Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti.
• Pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis.
• Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug vandens.
• Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą.
• Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją.
• Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis. Nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.

Alkoholio poveikis ląstelėms

• Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles.
• Etilo spiritas yra universalus tirpiklis, kuris ypatingai gerai tirpina riebalus.
• Žmogaus ląstelių apsauginius apvalkalus sudaro  riebalinės ląstelės.
• Spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių, sąveikauja su jomis ir spirito molekulė išmuša riebalinę molekulę iš ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. 
• Per pažeista ląstelę gali patekti bet koks virusas, alkoholis, ar cheminė medžiaga ir pan. Ląstelėje yra branduolys su chromosomomis.
• Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus – iki visiško jos sunaikinimo.
• Alkoholis pažeidžia lytines ląsteles.
• Alkoholis ir jo skilimo produktai organizme išlieka ilgiau kaip 20 parų, o jauno vyro reprodukcinė funkcija atsistato tik po 100 dienų visiško susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos).
• Maždaug tik po 3,5 mėnesio atsinaujina lytinės ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę.
• Moters organizme moterims alkoholis pažeidžia kiaušinėlius, todėl gali gimti nesveikas kūdikis.
• Todėl nekenksmingos alkoholio dozės nėra.

Alkoholis pažeidžia:

Kasa

• Dažnas alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių pankreatito, kasos uždegimas, susirgimo priežasčių.
• Žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamais audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba, vystosi lėtinis nepakankamumas.
• Ilgai negydomas šis uždegimas gali išsivystyti į cukrinį diabetą ar kasos vėžį.

Skrandis

• Dėl alkoholio skrandyje esančios ląstelės pradeda gaminti per didelį kiekį skrandžio rūgščių, kurios gali dirginti skrandį.

Kraujo spaudimas

• Netgi saikingas alkoholio vartojimas (ypač jeigu alkoholis geriamas nieko prieš tai nepavalgius) padidina kraujospūdį, kuris yra viena dažniausių miokardo infarkto ar insulto rizikos faktorių.

Kraujas

• Vartojant alkoholį organizme gaminasi mažiau raudonųjų kraujo kūnelių, todėl žmogus greičiau pavargsta, nusilpsta.
• Sumažėja ir baltųjų kraujo kūnelių, padedančių organizmui kovoti su ligomis bei infekcijomis. 

Kraujagysles 

• Alkoholis išplečia paviršines odos kraujagysles.
• Kūnas greičiau netenka šilumos, žmogus gali sušalti.
• Išgėrus alkoholio, galvos kraujagyslėse susitelkia per daug kraujo, todėl žmogui skauda galvą.

Kepenys

• Dėl nuolatinio alkoholio vartojimo žmogaus kepenyse gali pradėti kauptis riebalai, kurie po kurio laiko sukelia kepenų uždegimą.
• Alkoholis taip pat gali sukelti kepenų cirozę, būklę, kai kepenų ląstelės būna tokios pažeistos, kad nebegali regeneruotis, kol galiausiai žmogų ištinka kepenų nepakankamumas.
• Svarbu: kepenis pažeisti galite vos po3 taurelių bet kokio alkoholinio gėrimo, jeigu jį sumaišysite su tam tikrais vaistais. Jokiu būdu nevartokite alkoholio, jeigu geriate vaistus nuo padidėjusios cholesterolio.

Smegenis 

• Alkoholis kenkia smegenims, sutrikdo mąstymą, kalbą ir eiseną.
• Išgėrus didelį alkoholio kiekį galima netekti sąmonės.
• Net nedaug išgėrę žmonės negali ramiai miegoti.

Uoslė ir skonis

• Net nedaug išgėrusio žmogaus uoslė ir skonio pojūtis pablogėja.

Inkstai

• Alkoholio pažeisti inkstai nebegali reguliuoti vandens ir kitų kūno skysčių pusiausvyros.
• Jeigu laiku nepašalinami skysčiai, žmogus suserga.

Raumenys

• Vartojančių alkoholį žmonių raumenys nusilpsta.

Regėjimas 

• Alkoholis kenkia regėjimui.
• Išgėręs alkoholio žmogus sunkiau mato labiau į šoną nutolusius daiktus, maišo spalvas, dvejinasi akyse.

Oda 

• Vartojantieji alkoholį dažniau ir sunkiau serga odos ligomis.

Krūtinė

• Vos viena taurelė alkoholio per dieną gali padidinti krūties vėžio riziką.
• Mokslininkų teigimu, alkoholis organizme padidina estrogenų kiekį, kurie yra pagrindiniai krūties vėžio rizikos faktoriai.

Ar yra nustatytas alkoholio kiekis, kuris nekenkia sveikatai?

PSO apibrėžia tris alkoholio vartojimo ribas :

• 1. mažai rizikingą;
• 2. pavojingą;
• 3. žalingą sveikatai.

Kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais (SAV).

• 40-50 ml stipraus alkoholinio gėrimo sudaro 1SAV.
• 150-200 ml vyno sudaro 1 SAV.
• 400-500 ml. 4-5% stiprumo alaus sudaro 1 SAV.

Rizikingu laikomas vartojimas, kada moteris išgeria daugiau kaip 14 SAV, o vyrai – daugiau kaip 21 SAV per savaitę.

• Didesni kiekiai atitinkamai daro alkoholio vartojimą pavojingu ir žalingu sveikatai.
• Šios rekomendacijos taikytinos tik visiškai sveikiems žmonėms.
• Jei sergama lėtinėmis kepenų ar kasos ligomis, žmogus turi genetinį polinkį vystytis priklausomybėms, net mažiausias alkoholio kiekis yra nesaugus.

Kodėl alkoholis vadinamas tyliuoju žudiku?

• Alkoholis skatina progresuoti daugelį lėtinių ligų, kaip virusinis B ir C hepatitas, kasos pažeidimai. 
• Organizmas ilgainiui pripranta prie nedidelių alkoholio kiekių ir reikia vis didesnės dozės tam pačiam efektui pasiekti. Didinant dozę, didinamas ir galimas žalingas alkoholio poveikis organizmui, atsiranda priklausomybės tikimybė.