Darbuotojų asmeninės apsauginės priemonės ir įranga

Darbdavys turi nemokamai aprūpinti ir užtikrinti, kad darbuotojai naudotų tinkamas, reikalingų dydžių asmenines apsaugines priemones (drabužius, pirštines, veido skydelius arba medicinines kaukes ir akių apsaugos priemones, avalynę) ir įrangą, pvz., pacientų gaivinimui – kandiklius, gaivinimo maišus, kaukes ir kitas priemones.
Įranga laikoma tinkama, jei visą jos naudojimo laiką ji apsaugo odą, akis, burną, gleivines, darbo ir asmeninius drabužius nuo kraujo ir (ar) kūno skysčių.
Darbuotojai, turintys rankų odos alergijos požymių, turi būti aprūpinti tinkamomis pirštinėmis, pvz., pirštinėmis su vidiniu pamušalu ar pirštinėmis be talko miltelių, ar kitomis tinkamomis ir alergijos nesukeliančiomis pirštinėmis.
Darbuotojai apmokomi, kaip naudoti asmenines apsaugines priemones ir įrangą.
Darbuotojams, turintiems rankų odos kontaktinį dermatitą (dėl latekso pirštinių) arba bronchinę astmą (dėl kaukės), parenkamos kitos tinkamos asmeninės apsauginės priemonės.
Asmeninės apsauginės priemonės ir įranga valomos, skalbiamos, šalinamos, laikantis skalbimo, valymo, dezinfekcijos, atliekų tvarkymo reikalavimų.
Asmeninės apsauginės priemonės ir įranga, jei reikia, remontuojamos ir keičiamos naujomis. Suterštus krauju ir (ar) kūno skysčiais drabužius tuoj pat, o nesant galimybių, kaip galima greičiau reikia nusivilkti.
Palikdamas darbo vietą darbuotojas asmenines apsaugines priemones ir įrangą, nusiima, sudeda į tinkamas vietas ar konteinerius, kur jos laikomos, nukenksminamos ar išmetamos.

Pirštinės ir jų naudojimo tvarka

Pirštines reikia mūvėti, kai galimas tiesioginis rankų odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, gleivinėmis, nesveika oda ir atliekant invazines medicinines procedūras, liečiant ar tvarkant užterštus daiktus ir paviršius.
Laboratorijų darbuotojai, turintys rankų odos dermatitus ar kitų pažeidimų, turi mūvėti pirštines, kai galimas tiesioginis arba netiesioginis sąlytis su potencialiai infekuota medžiaga.
Pirštines reikia nusimauti, liečiant aplinkos daiktus, įrangą (telefoną, kompiuterį, medicininę įrangą), o tęsiant medicininę procedūrą užsimauti naujas pirštines.
Panaudotos vienkartinės medicininės (chirurginės, apžiūros) pirštinės keičiamos po kiekvieno paciento. Tuoj pat keičiamos pradurtos, įplėštos ar kitaip sugadintos pirštinės arba pirštinės, kurių apsauginė funkcija abejotina.
Draudžiama naudotas vienkartines pirštines plauti ar kitaip apdoroti ir pakartotinai naudoti.
Nemedicinines daugkartines pirštines, atsparias cheminėms medžiagoms, galima, jas nukenksminus, naudoti pakartotinai.
Įplėštos, pradurtos ar kitaip sugadintos daugkartinės pirštinės arba pirštinės, kurių vientisumu abejojama, nenaudojamos.

Medicininių kaukių ir akių apsaugos priemonių naudojimo tvarka

Kaukės ir apsauginiai akiniai arba akiniai su kietais šoniniais skydeliais arba veido (iki skruostikaulių) skydeliai dėvimi, kai yra kraujo ir (ar) kūno skysčių purslų, lašelių patekimo į akis, burną, nosį rizika.
Mikrochirurgai, dirbantys su mikroskopu, kai kraujo ar kūno skysčių rizika maža, gali nedėvėti akių apsaugos priemonių.
Laboratorijų darbuotojai nešioja apsauginius akinius, o esant kraujo ir (ar) kūno skysčių purslų, lašelių rizikai – skydelius.
Darbuotojai turi žinoti ir mokėti pašalinti naudotų daugkartinių asmeninių apsauginių priemonių kenksmingumą.

Darbo drabužiai ir jų naudojimo tvarka

Darbuotojai pagal darbo ir galimos ekspozicijos pobūdį turi būti aprūpinti tinkamais darbo drabužiais (laboratoriniais ir kitais chalatais, švarkais, prijuostėmis, chirurginėmis kepuraitėmis arba gobtuvais, batais arba batų dangalais).
Chalatai ar kiti drabužiai ilgomis rankovėmis dėvimi, kai yra galimas rankų dilbių sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais. Darbuotojai, atsakingi už darbų ir ekspozicijos rizikos įvertinimą, turi tuo įsitikinti, stebėdami atliekamus darbus, apklausdami dirbančiuosius, peržiūrėję procedūrų aprašymus.
Chirurginės kepuraitės arba gobtuvai ir (ar) batų dangalai arba speciali, neperšlampama avalynė dėvima, kai galimas didelis užteršimas krauju ir (ar) kūno skysčiais, pvz., atliekant autopsiją, ortopedines chirurgines operacijas.

Kraujo ir kūno skysčių mėginių rinkimas, žymėjimas, gabenimas, siuntimas

Darbuotojai turi būti apmokyti, kaip tvarkyti (žymėti, gabenti, siųsti) kraujo ir kūno skysčių mėginius.
Mėginiai renkami, laikomi, tvarkomi, gabenami, kraunami, siunčiami nepralaidžiuose skysčiams konteineriuose.
Konteineriai turi būti uždaryti, spalvoti arba su etiketėmis. Konteineriai su mėginiais, kurie neišgabenami iš įstaigos, gali būti be etikečių ir nespalvoti, jei laikomasi standartinių tiriamos medžiagos tvarkymo taisyklių.
Mėginio konteineris, kurio išorinis paviršius tvarkant, apdorojant, laikant, kraunant užteršiamas, įdedamas į kitą (antrą) spalvotą arba paženklintą etikete nepralaidų skysčiams konteinerį. Jei pirmasis konteineris įplyšta ar praduriamas, jis įdedamas į antrą nepraduriamą ir atitinkantį reikalavimus konteinerį.
Įranga prieš nešant, kraunant mėginius patikrinama, ar neužteršta krauju ar kūno skysčiais ir, jei reikia, valoma, dezinfekuojama.
Etiketės turi būti lengvai pastebimos, su biologinio pavojaus ženklu, simboliu ir pritvirtintos prie įrangos.

Grįžti į pamoką