Vandens užterštums

Pagrindiniai požeminio vandens teršimo šaltiniai

• Aromatiniai angliavandeniliai: benzenas
  • naftos gavyba, perdirbimas, saugojimas, realizavimas,
  • atliekų šalinimo vietos (sąvartynai)
• Halogeninti angliavandeniliai: chloralkanai, metileno chloridas, 1,2-dichloretanas, heksachlorbutadienas, trichlormetanas
  • metalų apdorojimo pramonė,
  • gaisrų gesinimo vietos
  • dirbtinio pluošto,
  • tirpiklių, aerozolių, dezinfekcijos priemonių gamyba ir naudojimas,
  • cheminio valymo įmonės,
  • atliekų šalinimo vietos (sąvartynai)
  • tirpiklių naudojimas, chemijos pramonė,
  • vinilo chlorido gamyba,
  • transformatoriniai ir hidrauliniai skysčiai,
  • šaldytuvų gamyba, augalų apsaugos priemonių gamyba, saugojimas
  • atliekų šalinimo vietos (sąvartynai)
• Halogeninti aromatiniai angliavandeniliai: brominti difenileteriai, heksachorbenzenas, trichlorbenzenai, pentachlorbenzenas
  • medienos apdorojimo (konservantai), popieriaus pramonė,
  • augalų apsaugos priemonių gamyba, saugojimas ir naudojimas,
  • atliekų šalinimo vietos (sąvartynai)
  • tirpiklių naudojimas, transformatoriniai ir hidrauliniai skysčiai, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai)
• Metalai ir jų junginiai: švinas ir jo junginiai, nikelis ir jo junginiai, gyvsidabris it jo junginiai, kadmis ir jo junginiai
  • naftos produktų gamyba, saugojimas, realizacija,
  • elementų, akumuliatorių gamyba,
  • atliekų šalinimo vietos (sąvartynai),
  • valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo sandėliavimo vietos
  • elementų, akumuliatorių gamyba ir šalinimas,
  • stiklo apdirbimo pramonė,
  • šiluminių elektrinių atliekų (šlamo) šalinimo,
  • valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo sandėliavimo vietos
  • elementų atliekų, liuminescensinių lempų saugojimo ir šalinimo vietos,
  • augalų apsaugos priemonių saugojimas ir senų pesticidų sandėlių teritorijos
  • elementų, akumuliatorių gamyba ir šalinimas,
  • šiluminių elektrinių atliekų (šlamo) šalinimo, valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo
  • sandėliavimo vietos
• Alavo organiniai junginiai: tributilalavo junginiai
  • 5. uosto teritorija, uosto akvatorijoje iškasto užteršto dumblo sandėliavimo vietos, taip pat kaip sudedamoji augalų apsaugos priemonių fungicidų, herbicidų dalis
• Daugiacikliai aromnatiniai angliavandeniliai: antracenas, benzipirenas, fruorantenas,  indeno-1,2,3-cd-pirenas, naftalenas
  •  dažų gamyba, medienos apdorojimo pramonė (konservantai), sandėliavimo ir atliekų šalinimo vietos (sąvartynai)
  • naftos pramonės (bitumų, tepalų), šiluminių elektrinių degimo produktų šalinimo vietos
• Pesticidai: alachloras, atrazinas, chlorfenilfosas, chlorpyrifosas, heksachlorcikloheksanas, diuronas, endosulfanas, izoproturonas, simazinas, trifluralinas
  •  augalų apsaugos priemonių (herbicidų) saugojimo vietos, jų atliekų šalinimo vietos, pesticidų sandėlių teritorijos
• Fenoliai: nonilfenoliai, oktilfenoliai, pentachlorfenolis
  • cheminio valymo įmonės, aktyviųjų paviršiaus medžiagų naudojimas
  • medienos apdorojimo pramonė, jos atliekų šalinimo vietos, augalų apsaugos priemonių saugojimo vietos, pesticidų sandėlių teritorijos
• Ftalatų esteriai: di-2-etilheksil-ftalatas
  • polimerinių medžiagų gamyba, jos atliekų šalinimo vietos
• Naftos produktai ir angliavandeniliai: naftos produktai
  • naftos gavyba, perdirbimas, saugojimas, realizavimas, atliekų šalinimo vietos (sąvartynai)
• Metalai: chromas, varis, alavas, cinkas, vanadis, arsenas
  • metalo apdorojimo pramonė, šiluminių elektrinių degimo produktų šalinimo vietos, valymo įrenginiuose sulaikomo dumblo sandėliavimo vietos
• Kitos medžiagos: nitratai, nitritai, amonis, fosfatai, cgloridai, fluoridai, sulfatai, fenoliai, cianidai.
  • gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių teritorijos, nuotekų valymas filtracijos laukuose, buitinių ir mėsos atliekų šalinimo vietos, azotinių trąšų gamyba, sąvartynai
  • gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių teritorijos, nuotekų valymas filtracijos laukuose, buitinių ir mėsos atliekų šalinimo vietos, fosforinių trąšų gamyba
  • nuotekų valymas filtracijos laukuose, sąvartynai
  • fosforinių trąšų gamyba
  • fosforinių trąšų gamyba, nuotekų valymas filtracijos laukuose, sąvartynai
  • medienos apdorojimo pramonė, jos atliekų šalinimo vietos, chemijos pramonė
  • pesticidų sandėlių teritorijos

Vandens kokybė

1. Vandens tarša duoda didelius nuostolius ūkiui, pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, kenkia žmonių sveikatai. 
2. Užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų bei virusų.
3. Kai kurie cheminiai, ypač sieros junginiai pagreitina hidrotechninių įrengimų, tiltų, kitų statinių iš metalo ir gelžbetonio konstrukcijų koroziją.
4. Plintant laivininkystei, didėjant pramonės įmonių ir miestų koncentracijai pagal jūrų krantus, iškyla pavojus ir pasauliniam vandenynui. 
5. Vandenynuose vykstantis fotosintezės procesas teikia atmosferai didžiąją dalį deguonies. 
6. Dėl vandens taršos žuvus augalijai, sutriktų fotosintezė ir natūrali anglies dioksido bei deguonies kaita tarp atmosferos ir vandenyno, o tai jau turėtų globalines pasekmes biosferai.
7. Yra pavojus, kad tapti netinkami gerti požeminiai vandenys. 
8. Filtruodamasis vanduo žalingas toksiškas medžiagas iš viršutinių dirvos sluoksnių nuneša į apatinius. 
9. Tai ypač pavojinga miesto sąšlavynų, gyvulių kapinių aplinkoje. 
   • Požeminių vandenų užteršimas yra daug pavojingesnis nei atvirų telkinių, nes jie negali savaimingai regeneruotis.

• Vandens tarša padaro didelių materialių nuostolių ūkiui:

• • tenka daugiau lėšų skirti vandeniui paruošti, kad jį būtų galima gerti ir vartoti pramonėje, 
  • sumažėja žuvų ūkio rentabilumas, 
  • trumpiau laiko po vandeniu esančios metalinės konstrukcijos, 
  • padidėja išlaidos gyventojų sergamumui mažinti, 
  • dėl ligų prarandama darbo laiko.

• Visi gėlo vandens telkiniai įvertinami pagal šitokius požymius:

• • Pagrindinius tekančio ir stovinčio vandens šaltinių pasipildymo rodiklius:
    • paviršinio vandens nuotėkį, 
    • požeminių vandenų atsargas, 
    • kritulius ir balas.
  • Hidrologinius ir hidrodinaminius rodiklius: 
    • vandens debitą, 
    • tekėjimo greitį, 
    • telkinio tūrį ir kt.
  •  Naudojimo būdus:
    • Buičiai, kultūriniams ar rekreaciniams poreikiams, 
    • dirvų drėkinimui, 
    • pramonės technologijai, 
    • žuvų ūkiui ir pan.
  • Taršos šaltinius:
    • pramonę, 
    • žemės ūkį, 
    • komunalinį ūkį, 
    • vandens transportą, 
    • rekreaciją.

• Kiekvieno telkinio užterštumas nustatomas remiantis paimtų vandens pavyzdžių:

• • chemine, 
  • fizine, 
  • biologine, 
  • bakteriologine ir 
  • hidrobiologine analize. 

• Atsižvelgiant į analizės duomenis yra sudaromas miesto vandenų įvertinimo žemėlapis, kuriame nurodoma jų užterštumas, vandenvietės, sanitarinės apsaugos zonos, panaudoto ir lietaus vandens išleidimo vietos ir pan.

• Vandens užterštumas vertinamas pagal:

• • gamtinius parametrus
  • teršalų kilmę
  • teršalų pasiskirstymą laike
  • teršalų pasiskirstymą erdvėje

• gamtinius parametrus:

• • fizikinius: 
    • ✓temperatūra, spalva, suspenduotos dalelės ir kt.;
  • mikrobiologinius: 
    • ✓mikroorganizmai, bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt.;
  • cheminius: 
    • ✓neorganiniai teršalai (druskos, sunkieji metalai), organiniai teršalai (pesticidai, angliavandeniai ir kt.);

• teršalų kilmę:

• • urbanistiniai: 
    • buitiniai nutekamieji vandenys, liūčių sukeltos nuoplovos, buitinių atliekų sąvartynai ir t.t.;
  • pramoniniai: 
    • kietos ir skystos technologinės atliekos (cukraus, popieriaus gamyba ir kt.), produkcijos sandėliavimas (anglaivandeniliai, pramoninės atliekos), naudingųjų iškasenų gavyba (karjerai, šachtos);
  • teršalai, susidarantys dėl intensyvių žemės ūkio kultūrų auginimo technologijų:
    • (trąšos, augalų apsaugos priemonės), organinių trąšų barstymas, žemės ūkio produktų perdirbimas (skerdyklos ir kt.);

• teršalų pasiskirstymą laike:

• • nuolatiniai: 
    • netinkamai sandėliuojamų ar palaidotų atliekų išplovimas ir teršalų skverbimasis į vandeningus grunto sluoksnius;
  • atsitiktiniai: 
    • analizacijos tinklų avarijos, avariniai cisternų išsiliejimai ir kt.;
  • sezoniniai: 
    • augalų apsaugos priemonės jų naudojimo laikotarpiu, medžiagos, apsaugančios autostradas nuo apledėjimo ir t.t.;

• teršalų pasiskirstymą erdvėje:

• • difuzinis: 
    • ✓naudojant žemės ūkio chemines priemones;
  • lokalizuotas: 
    • ✓pramoninėse aikštelėse, sandėliuose, urbanistinės atliekos;
  • linijinis: 
    • ✓palei autostradas, geležinkelius, upes ir kt.

Vandens toksiniai (cheminiai) rodikliai

• 1. Akrilamidas 
• 2. Stibis
• 3. Arsenas  
• 4. Benzenas
• 5. Benzpirenas 
• 6. Boras
• 7. Bromatas 
• 8. Kadmis
• 9. Chromas 
• 10. Varis
• 11. Cianidai 
• 12. 1,2‐dichloretanas
• 13. Epichlorhidrinas 
• 14. Fluoridas
• 15. Švinas 
• 16. Gyvsidabris
• 17. Nikelis 
• 18. Nitratas
• 19. Nitritas 
• 20. Pesticidai
  •       20.1. Aldrinas
  •       20.2. Dieldrinas
  •       20.3. Heptachloras
  •       20.4. Heptachlorepoksidas
  •       20.5. Kiti pesticidai
  •       20.6. Pesticidų suma
• 21. Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai
• 22. Selenas 
• 23. Tetrachloretenas ir trichloretenas
• 24. Haloformų suma 
• 25. Vinilo chloridas

Dėl apsinuodijimo nitritais ir nitratais

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

2011 m. liepos 7 d. Nr. V-669

„DĖL APSINUODIJIMŲ NITRITAIS IR NITRATAIS DIAGNOSTIKOS IR PROFILAKTIKOS “

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.403737/asr

• Įtarus asmens apsinuodijimą nitritais ar nitratais, nedelsiant:

• • Stacionarioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms:
  • Pirminėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms:
  • Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
• dėl diagnostikos ir gydymo konsultuotis su ekstremalių sveikatai situacijų centru dėl preliminarios diagnozės nustatymo ir  gydymo priešnuodžiais skyrimo nustatyti methemoglobino kiekį jo kraujyje, nitratų ir nitritų kiekį šlapime.
• dėl diagnostikos ir gydymo konsultuotis su ekstremalių sveikatai situacijų centru dėl preliminarios diagnozės nustatymo ir gydymo priešnuodžiais skyrimo, siųsti pacientą gydytis į stacionarą ar gydytojo specialisto konsultacijos dėl tolesnio gydymo rinkti ir elektroniniu paštu arba faksu teikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie SAM informaciją apie nėščiąsias ar kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo.
• gavus pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, per 2 savaites nuo pranešimo gavimo dienos organizuoti šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti; raštu informuoti asmenis, naudojančius tirto šachtinio šulinio vandenį,
  • apie vandens kokybę,
  • galimą pavojų sveikatai,
  • saugaus vandens ruošimo būdus.
• šio rašto kopiją išsiųsti PSPC ne rečiau kaip kartą per metus informuoti savivaldybes apie ištirtų šachtinių šulinių vandens kokybę.
  • Mikroorganizmų – patogeninių bakterijų – poveikis žmogaus organizmui visuomet yra ūmus. 
  • Todėl mikrobiniai reikalavimai yra griežti ir jų laikytis būtina besąlygiškai. 
  • Tik taip galima išvengti jų rizikos – ūminių infekcinių susirgimų ir epidemijų. 
  • Tiekti mikrobinių reikalavimų netenkinantį vandenį negalima. 
  • Susidarius tokiai situacijai, būtina informuoti visuomenę ir nedelsiant imtis priemonių vandens kokybės gerinimui.