Per kraują ir (ar) kūno skysčius plintančios infekcijos

Kraujo patogenai (dažniausiai virusai, bakterijos) perduodami per kraują ir (ar) kūno skysčius, jiems patekus į kito jautraus infekcijai asmens organizmą.

Kraujo patogenai dažniausiai perduodami sąlyčio su infekuotu krauju ir (ar) kūno skysčiais metu.

Darbe galimas tiesioginis poveikis (ekspozicija) dėl žaizdos užteršimo krauju ir (ar) kūno skysčiais atsitiktinai su(si)žeidus aštriais daiktais (adatomis, skalpeliais, stiklo duženomis ir kt.) ir (ar) įsidūrus adata, pvz., imant kraują, atliekant injekcijas, dedant gaubtuvėlius ant panaudotų adatų, šalinant adatas, tvarkant atliekas.

Sąlytis su infekuotu krauju ir (ar) kūno skysčiu galimas ir per atvirą žaizdą, pažeistą (nesveiką), pvz., nutrintą, pažeistą dermatito ar egzemos odą arba kraujo  ir (ar) kūno skysčių tiškalų patekus ant akių, burnos, nosies gleivinių, pate- kus kraujo asmens gaivinimo burna į burną metu, nuo krauju permirkusių drabužių, dėl įkandimų.

Kraujo infekcijų dažnis priklauso nuo sukėlėjo perdavimo būdo, mikroorganizmo rūšies, mikroorganizmų kiekio (dozės), paveiktojo asmens imuninės sistemos būklės.

Įvairių profesijų darbuotojams, turintiems sąlytį su infekuotu žmogaus krauju ir (ar) kūno skysčiais, yra rizika užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis. Darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros, grožio, medicinos prietaisų techninės priežiūros ir remonto, skalbimo, atliekų tvarkymo, socialines, valymo, laidojimo paslaugas, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, morgų, pataisos įstaigų, teismo medicinos, policijos, apsaugos, muitinės darbuotojai, turintys darbe sąlytį su kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais, gali užsikrėsti ne tik virusiniais B ir C hepatitais, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija, bet ir kitomis per kraują plintančiomis ligomis (pvz., maliarija, sifiliu, Kroicfeldto-Jakobo liga, virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, brucelioze, leptospiroze, gelto- nuoju drugiu, T – limfoblastine leukemija, Denge karštlige, babezioze ir kt.).

Dažniausiai užsikrečiama virusiniais B ir C hepatitais, ŽIV infekcija.

Didžiausia užsikrėtimo rizika yra sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai šiomis infekcijomis gali užsikrėsti įsidūrę adatomis, susižeidę kitais aštriais daiktais, užterštais infekuoto paciento krauju ir (ar) kūno skysčiais arba tiesiogiai patekus infekuoto kraujo ir (arba) kūno skysčių, sekretų su krauju tiškalų, purslų, aerozolių ant akių, nosies, burnos gleivinių, pažeistos (pvz., nutrintos, suskeldėjusios ar pažeistos dermatito, egzemos) odos ir / arba netiesiogiai – per užterštas minėtais skysčiais rankas, instrumentus, aplinkos daiktus.

Darbuotojai gali susižeisti ir dėl neteisingų veiksmų, atlikdami procedūras, pvz., iš rankų į rankas perduodami aštrius prietaisus, šalindami aštrius daiktus, dėdami aštrius daiktus į atliekų konteinerius arba kai darbui trūksta medicinos prietaisų su techninėmis saugos priemonėmis.