Valymas ir dezinfekavimas

Maisto tvarkymo subjektai turi turėti ir naudoti valymo, dezinfekavimo priemones inventoriui valyti ir dezinfekuoti ir rankų higienai užtikrinti.

Valymo ir dezinfekavimo medžiagos, naudojamos rankoms, įrankiams, indams ir darbo paviršiams, turi būti laikomos originalioje pakuotėje, atskirai nuo maisto produktų, kad būtų išvengta maisto užteršimo.

Šių medžiagų maisto tvarkymo patalpoje turi būti minimaliai – tiek, kiek reikalinga kasdieniniam naudojimui. 

Valymas ir dezinfekavimas yra skirtingos procedūros: 

• valymas – procesas, kurio metu pašalinamas matomas užteršimas, pvz., maisto atliekos, nešvarumai ir riebalai nuo paviršių, dažniausiai naudojant vandenį ir ploviklį. Valymo metu mikroorganizmai nėra naikinami. 
• dezinfekavimas – procesas, kurio metu ant tam tikro objekto esančių mikroorganizmų koncentracija sumažinama iki saugaus lygio. Dažniausiai naudojamos specifinės cheminės medžiagos. 

Rekomenduojami efektyvaus valymo ir dezinfekavimo etapai: 

• Valymas, kurio metu nuo paviršių nuvalomi visi maisto likučiai ir paviršiai nuplaunami vandeniu. Kruopštus maisto tvarkymo patalpų, įrangos ir inventoriaus valymas yra labai svarbus etapas prieš dezinfekciją. 
• Plovimas, naudojant karštą vandenį ir ploviklį, siekiant pašalinti riebalus ir maisto likučius. Įprastai naudojamas karštas vanduo, kurio rekomenduojama temperatūra ~ 60 °C.
• Skalavimas, kuris reikalingas plovikliui ir likusiems maisto likučiams nuplauti. 
• Dezinfekcija, kuri skirta likusiems mikroorganizmams sunaikinti. Dezinfekcinės medžiagos nėra efektyvios, jei ant paviršių lieka maisto likučių ar kitų nešvarumų.

Dezinfekcinės medžiagos turi būti tinkamos koncentracijos (per mažos arba per didelės – neveiksmingos), taip pat labai svarbu medžiagų ekspozicija (apdorojimo laikas). Visa reikiama informacija nurodyta gamintojo naudojimo instrukcijoje arba ženklinimo etiketėje. Atliekant dezinfekciją, visi paviršiai turi būti padengti dezinfekuojančiu tirpalu, paviršius nupurškiant ar juos pamerkiant į tirpalą.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įrangai, kurios paviršius yra sudėtinga išvalyti ir dezinfekuoti įprastomis sąlygomis, pvz., maišytuvai, mėsmalės, smulkintuvai, pjaustyklės ir kt. Taip pat reikia neužmiršti dezinfekuoti rankenų, jungiklių ir kitų dažnai liečiamų paviršių, nuo kurių bakterijos ant maisto gali būti pernešamos rankomis.

Įranga, inventorius ir kiti paviršiai po dezinfekcijos turi būti kruopščiai nuskalauti. Jei apdorojama žalia mėsa, žuvis, kiaušiniai ir daržovės, darbo paviršių dezinfekcijai rekomenduojama naudoti antibakterinę purškiamą priemonę, kurios nereikia nuskalauti.

Indų, inventoriaus džiovinimui rekomenduojama naudoti vienkartinius popierinius rankšluosčius arba leisti išdžiūti natūraliai. Jei naudojami daugkartiniai medžiaginiai rankšluosčiai, jie turi būti švarūs ir sausi – naudojami pakartotinai rankšluosčiai gali tapti kenksmingų bakterijų šaltiniu.

Nešvarios ir drėgnos šluostės yra puiki terpė bakterijoms veistis. Per nešvarias ir drėgnas šluostes bakterijos gali būti paskleidžiamos ant paviršių ir įrangos, todėl yra labai svarbu dažnai jas plauti ir dezinfekuoti ir reguliariai keisti. 

Pakartotinai naudojami rankšluosčiai turi būti skalbiami skalbimo mašinoje aukštoje temperatūroje (90 °C) ir gerai išdžiovinami.

Paviršiams, įrenginiams, patalpoms ir rankoms dezinfekuoti gali būti naudojami biocidiniai produktai, kurie turi turėti galiojantį autorizacijos liudijimą.

Biocidiniai produktai turi būti naudojami, laikantis pagal gamintojo rekomendacijas parengtų produktų naudojimo instrukcijų (lietuvių kalba), atsižvelgiant į saugos duomenų lapus ir į biocidinių produktų tinkamumo vartoti terminus. 

Autorizuotų biocidinių produktų sąrašus ir kitą informaciją galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Biocidinių produktų duomenų bazėje.