Kaip išvengti per maistą plintančių ligų

Maistu plintančios infekcijos

• Maistu plintančios infekcijos – tai grupė įvairių ligų, kuriomis žmo­gus gali susirgti valgydamas už­krėstą maistą ar gerda­mas už­krės­tus gėrimus.
• Literatūroje aprašyta daugiau nei 250 įvairių ligų, kuriomis galima užsikrėsti per maistą.
• Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai ar kitos medžiagos.
• Klinikiniai šių ligų požymiai priklauso nuo etiologinio faktoriaus, t.y. su maistu ar vandeniu patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo.
• Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu sukėlėjų kiekio, imuninės būklės, ligonio amžiaus. Būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, pilvo skausmai, dažnas ir gausus viduriavimas, karščiavimas.

Maistą gali užteršti:

Mikroorganizmai – bakterijos, virusai, pelėsiai.

Chemikalai – valymo medžiagų likučiai, per didelis kiekis priedų, pesticidų likučiai (rodenticidų, pesticidų likučiai), kryžminis užterštumas įvairiais alergenais ar metalais.

Natūralūs nuodai – kai kuris maistas savyje turi toksinų, pvz. kai kurie grybai, raudonosios stalo pupelės, rabarbaro lapai, tam tikros žuvys.

Inkubacinis periodas

• Laikas nuo pavartoto užkrėsto maisto iki pirmųjų simptomų vadinamas inkubaciniu periodu.
• Jis gali skirtis nuo žmogaus fiziologinių savybių ir nuo maisto užteršimo tipo, pvz.; jei maistas užkrėstas stafilokoku, požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 val., jei maistas užkrėstas bakterija E.coli 0157 požymiai gali pasireikšti po 2-3 dienų.
• Dažniausiai žmonės pamano, jog apsinuodijo vėliausia valgytu maistu, tačiau ne visuomet tai būna tiesa.

Pažeidžiamiausios grupės

Tam tikros žmonių grupės yra labai jautrios infekcijoms. Jiems maisto toksikoinfekcijos gali sukelti daug komplikacijų ar net pavojų gyvybei.

Pažeidžiamiausioms grupėms priklauso:

• vaikai,
• pagyvenę žmonės,
• ligoniai,
• asmenys turintys lėtinių ligų,
• asmenys su nusilpusia imunine sistema,
• nėščios moterys.

Maistu plintančios infekcijos platinimas

• Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Dėl to mikroorganizmų ar virusų plitimas fekaliniu-oraliniu būdu yra labai aktyvus.
• Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais, tačiau jie, to nežinodami, būna infekcijos platintojais, ypač jei nesilaiko asmens higienos, jie vadinami besimptominiais nešiotojais.

Infekcijos šaltinis

• Neplaunamos arba netinkamai plaunamos rankos dažniausia būna per maistą plintančių ligų protrūkių priežastis.
• Ligų sukėlėjai patenka ant žmogaus rankų palietus durų rankeną, paėmus tą patį daiktą (įrankį), ir kt..
• Mikrobai esantys ant rankų, liečiant burną, nosį ar valgant, patenka į organizmą ir sukelia ligą, o patekę į maistą – jį užteršia.

Kas gali sukelti per maistą plintančias ligas

Per maistą plintančias ligas dažniausia sukelia bakterijos, račiau gali sukelti ir virusai, kurie kryžminės taršos būdu užnešami ant produktų.

 Bakterijos:

• Listeria monocytogenes 
• Salmonella
• Clostridium difficile
• Campylobacter 
• Escherichia coli (E. coli)
• Staphylococcus aureus
• Bacillus cereus
• Shigella
• Clostridium botulinum

Virusai:

• Rotavirusai
• Norovirusai
• Hepatito A virusas

Galimos kryžminės maisto taršos priežastys:

• Pirminiu būdu užkrėsti produktai ar jų dalys.
• Netinkamas gaminimo proceso laikas.
• Netinkama gaminimo temperatūra.
• Kryžminis užteršimas nuo termiškai neapdorotų produktų.
• Užteršimas nuo darbuotojų rankų, jei jie besimptomiai nešiotojai.
• Netinkamas darbuotojų paruošimas, apmokymas, netinkama darbuotojų higiena.