7.3. Minios psichologija, formavimosi mechanizmas. Agresyvus asmenų elgesys. Minios kontrolė.

Minios psichologija

Minia – didelė, santykinai neorganizuota grupė, dažniausiai susidaranti spontaniškai, tačiau miniai būdingas didelis vieningumas ir emocionalumas. Minios elgesys priklauso nuo jos dalyvių tarpusavio stimuliacijos laipsnio bei pobūdžio ir yra gana sunkiai prognuozuojamas. Minios dalyviams būdingas didelis emocionalumas ir aukštas konformizmas (kuriai nors grupei priklausančio žmogaus veiksmų priderinimas prie tos grupės požiūrio, poreikių, kai

jis pats turi kitą nuomonę), stereotipinis mąstymas bei veiksmų homogeniškumas (panašumas, vienarūšiškumas, vienalytiškumas). Minioje individualūs žmonių skirtumai tampa beveik nepastebimi. Visi minios dalyviai tampa kažkuo panašūs, nepaisant jų išsilavinimo, socialinės kilmės, statuso ir panašiai (galima sakyti, jog asmenybė tarytum “ ištirpsta’’ minioje). Minios dalyvių mintys, veiksmai , emociniai išgyvenimai įgauna bendrą kryptingumą, minioje atsiranda bendrumo ir vieningumo jausmas. Šis jausmas gali būti ypač stiprus išoriškai organizuotoje minioje (pvz., kai mitingą surengia kokia nors partija arba politinis judėjimas).
Minioje sumažėja žmonių sąmoningumas bei intelektualinė elgesio kontrolė, todėl jie gali atlikti tokius veiksmus, kuriuos kitu atveju nuslopintų, išgyventų dėl jų gėdą ar kaltę. Pavyzdžiui, minios dalyvis gali atsiduoti ekstazei, panikai, nerealistiškoms vizijoms ir pan. (galima prisiimti elgesį, kai susižavėjusi gerbėjų minia sutinka savo mėgstamą dainininką, tūkstančių žiūrovų džiaugsmą stadione, kai jų komanda įmuša įvartį ir t.t.). Įkaitintoje minios atmosferoje abejojantieji pradeda tikėti, neryžtingieji greitai apsisprendžia, o nuosaikieji ima reikšti ekstremistines nuotaikas. Mąstymas minioje tampa tarytum automatinis, pradeda vyrauti stereotipinės jo shemos bei klišės.
Galiausiai minioje dažnai išnyksta moraliniai draudimai, susilpnėja arba visai prarandamas žmogaus asmeninės atsakomybės jausmas, todėl pasireiškia įvairios nepageidautinos elgesio formos. Galima sakyti, kad minioje išlaisvinami nuo suvaržymų esminiai instinktai (pvz., savisaugos ar agresijos), kurie kartais pasireiškia visa savo jėga. Pavyzdžiui, panikos apimtoje minioje bėgimo ar pasitraukimo reakcija pasireiškia taip stipriai, kad žmogus visiškai neatsižvelgia į kitų interesus. Jo mąstymą užvaldo vienas tikslas – išlikti gyvam. Miniai taip pat neretai būdingas destruktyvumas, naikinimo bei griovimo reakcijos.

Minios elgesio kontrolės būdai

1. Kartais palankias sąlygas riaušėms gali sudaryti valdžios institucijų abejingumas atskirų žmonių grupių problemoms ir jų patiriamos skriaudos. Todėl būtina laiku reaguoti į tam tikrų žmonių grupių problemas, sumažinti tarpgrupinę įtampą, laiku priimti sprendimus dėl susidariusios sudėtingos socialinės – ekonominės padėties ir pan. Demokratija ir tarpgrupinių konfliktų nebuvimas – tai sąlygos, galinčios sumažinti masinio smurto pasireiškimo tikimybę.
2. Tarp bendruomenės ir apsaugos pareigūnų turėtų būti formuojamas tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Tai galėtų padėti išvengti skirstymo į skirtingas grupes, sumažintų tarpusavio priešiškumą.
3. Išėjimo panikai galima užkirsti kelią, jeigu bus imtasi atitinkamų priemonių pasitraukimo galimybėms ir prioritetams sukurti. Svarbu, kad instrukcijos ir nuorodos būtų suprantamos ir priimtinos žmonėms.
4. Norint užkirsti kelią įėjimo panikai, būtina atsižvelgti į tuos dėsningumus, kurių dėka minioje yra palaikoma tvarka ir kontrolė. Būtina imtis atsargumo priemonių (apsauginės tvorelės, policininkai), kad žmonės nespaustų ir netryptų vieni kitų.
5. Tada, kai minios paniką arba agresiją gali išprovokuoti nepagrįsti gandai, labai efektyvi gali būti laiku pateikta objektyvi ir įtikinama informacija.
6. Siekiant kontroliuoti minios elgesį, teoriškai optimalus variantas – jos lyderių izoliacija.
7. Paveikti visą minią iš karto yra praktiškai neįmanoma, todėl reikia stengtis suskaidyti ją į mažesnes dalis ir tik tuomet paveikti.
8. Jeigu priešiška minia jau susiformavo, jai reikia parodyti jėgą, tačiau apsaugos darbuotojų veiksmai turi būti labai gerai apgalvoti.

Tam tikri specialūs reikalavimai masinių susirinkimų organizavimui :

1. Susirinkimai prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės bei teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, prokuratūros, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų įstaigų, karinių dalinių bei kitų specialaus darbo saugos režimo ar ginkluotos sargybos saugomų objektų – ne arčiau kaip 25 metrai nuo pagrindinio įėjimo į šiuos pastatus bei objektus, ir visais atvejais garantuojamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie jų.
2. Draudžiami susirinkimai, kurių dalyviai:

1) yra ginkluoti (turi šaunamuosius ar nešaunamuosius ginklus, daiktus, specialiai pritaikytus kūno sužalojimams padaryti, gaisrams sukelti ar materialinei žalai padaryti, arba kad ir ne specialiai pritaikytus tokiems tikslams, bet kuriuos realiai galima tokiems tikslams panaudoti) arba turi lengvai užsidegančių, stipriai veikiančių arba radioaktyvių medžiagų, alkoholinių gėrimų; apsirengę karine uniforma arba apsiginklavę pasyviąja ginkluote (šalmais, neperšaunamomis liemenėmis ir kt.), slepia savo veidus kaukėmis ar yra kitaip užsimaskavę, kad negalėtų būti atpažinti, – tai liudija apie jų pasiruošimą padaryti teisės pažeidimus;

2) vairuoja transporto priemones taip, kad tai kelia grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, sudaro pavojų susirinkime dalyvaujančių bei kitų asmenų saugumui, sveikatai, pažeidžia viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį;

3) yra nuogi bei kitaip savo išvaizda ar turimais ir demonstruojamais daiktais ciniškai pažeidžia dorovę;

4) susirinkimų metu sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais akivaizdžiai kursto pažeisti arba pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus;

5) demonstruoja nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus, atlieka nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną.