2.1. Fizinės prievartos panaudojimo būdai. Apsaugos darbuotojo specialiosios priemonės, jų rūšys, jų parinkimas ir panaudojimas konkrečiose situacijose. Asmens sulaikymas.

FIZINĖS PRIEVARTOS IR ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ PANAUDOJIMAS

1. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turi teisę šio įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartą, viešai nešiotis specialiąsias priemones bei ilguosius lygiavamzdžius ir (ar) trumpuosius B, C kategorijos šaunamuosius ginklus. Lietuvos banko apsaugos darbuotojai taip pat gali viešai nešiotis A kategorijos automatinius šaunamuosius ginklus.
2. Atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, jeigu šis nevykdys apsaugininko ar apsaugos darbuotojo nurodymų, duodamų įgyvendinant šio įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugininko ar apsaugos darbuotojo, ar saugomo asmens gyvybei ar sveikatai arba įspėti dėl susidariusios situacijos yra neįmanoma.
3. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti.
4. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, naudodamas fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, privalo stengtis išvengti įtariamo teisės pažeidėjo sveikatos sutrikdymo ar mirties.
5. Draudžiama apsaugos darbuotojui vykdyti ginkluotą asmens ir turto apsaugą su ne profesinei veiklai įgytu (asmeniniu) šaunamuoju ginklu.

25 straipsnis. Fizinės prievartos panaudojimo pagrindai

1. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti šiais atvejais:
   1) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą;
   2) gindamas saugomą asmenį nuo užpuolimo, gresiančio šio asmens sveikatai ar gyvybei;
   3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą;
   4) sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
   5) pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų.
2. Draudžiama specialiąsias priemones naudoti prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius yra žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.
3. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas į policiją įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis asmuo sulaikomas priešinasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims.
4. Apsaugos darbuotojas stažuotojas, neviršydamas bendrųjų fizinės prievartos panaudojimo sąlygų, turi teisę panaudoti fizinę prievartą padėdamas apsaugos darbuotojams, pareigūnams ar kitiems asmenims sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus.

26 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai

1. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai tai neišvengiamai būtina, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
2. Šaunamasis ginklas, išskyrus įspėjamuosius šūvius, negali būti naudojamas prieš įtariamą teisės pažeidėją, kuris vengia sulaikymo nesukeldamas grėsmės nei jo, nei aplinkinių, nei saugomo asmens gyvybei.
3. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius yra žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai šie asmenys priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei.

APSAUGOS DARBUOTOJŲ NAUDOJAMOS PRIEMONĖS:

Dujinis įtaisas:

Dujų įtaisas (balionėlis) – paprasta ir pakankamai efektyvi savigynos priemonė, kurią patogu, lengva nešiotis dėl nedidelių parametrų ir svorio, paprasta panaudoti konfliktinėje situacijoje. Tai daugkartinio panaudojimo priemonė, kurios panaudojimas nereikalauja specialaus pasirengimo.
Tačiau, šios priemonės turi ir trūkumų – silpnai veikia šaltyje, apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys gali būti mažiau jautrūs dujų poveikiui, todėl ši priemonė gali būti neveiksminga. Nepatariama naudoti prieš vėją bei uždarose patalpose, nes galima nukentėti patiems. Be to, mažai efektyvios prieš kelis užpuolikus, kai kurios jų neefektyvios ginantis nuo agresyvių šunų. Dujų balionėlio mechanizmas : 25-100 ml talpos metalinis balionėlis, užpildytas veikliosios medžiagos tirpalu (dirgikliu). Dujų balionėliai yra aerozoliniai arba čiurkšliniai (purškiantys srove)Aerozoliniai balionėliai purškia 1–1,5 m atstumu, o čiurkšlinių srovė pasiekia 5–6 m. ir purškia prieš vėją.
Dujų balionėlių veikimo principas vienodas – akių, kvėpavimo takų ir odos dirginimas. Dažniausiai dėl ašarojimą sukeliančių lakrimatorių (cheminių junginių, kurie dirgina akių ragenos nervus ir sukelia ašarojimą, skausmą, kartais net laikiną aklumą), tokios dujos vadinamos dviraidėmis santrumpomis (OC, CS, CN, PAVA). Šiomis dujomis užpildytais dujų balionėliais prekiaujama Lietuvoje, tik jų koncentracijos labai mažos. Dujų balionėliai gali būti užpildyti vieno tipo dirgikliu (dažniausiai OC) arba dujų mišiniais.
Kaip dirgikliai naudojamos šios veikliosios medžiagos: CN (chloracetofenonas) dujos – ašarojimą sukelianti veiklioji medžiaga, kurios pakanka 0,0005 mg/l poveikiui sukelti. Pastaraisiais metais mažai naudojama dėl pakankamai mažo efektyvumo ir aukšto toksiškumo. Poveikis praeina po 5-10 min., beveik neveikia asmenų apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, psichikos ligonių. Neveiksmingos norint apsiginti nuo agresyvių šunų. Chloracetofenoną vis labiau išstumia mažiau pavojingi lakrimatoriai (cheminiai junginiai, kurie dirgina akių ragenos nervus ir sukelia ašarojimą, skausmą, kartais net laikiną aklumą), tokie kaip CS, OC, PAVA, PV.
CS (O-chlorbenzilidenmalononitrilas) dujos – ašarojimą sukelianti bei kvėpavimo takus dirginanti veiklioji medžiaga, kurios pakanka 0,0002 mg/l poveikiui sukelti. Veiklioji medžiaga efektyvesnė už CN dujas, tačiau poveikis taip pat nėra ilgalaikis. Papurškus dujų žmogui sunkiau kvėpuoti, pykina, sukelia ašarojimą ir nosies bėgimą, verčia nevalingai užsimerkti, dezorientuoja, kiek rečiau degina odą, – bet poveikis praeina po kelių ar keliolikos minučių. Silpnai veikia asmenis apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, psichikos ligonių. Neveiksmingos norint apsiginti nuo agresyvių šunų.
OC (oleoresin capsicum) dujos arba taip vadinamas pipirinis aerozolis. Šių dujų pagrindą sudaro raudonųjų aitriųjų pipirų organinė veiklioji medžiaga – kapsaicinas (stipriausias, veiksmingiausias ir greičiausiai veikiantis kapsaicinoidų grupės narys), kuris sukelia deginimo pojūtį visuose audiniuose ant kurių patenka. Papurškus šių dujų sukeliamas ašarojimas, akių skausmas ir net galimas laikinas apakimas, be to, dirgina nosį, gerklę, ryklę, sukeliamas nekontroliuojamas kosulys bei spazmai gerklėje, retesniais atvejais gali sunkinti kvėpavimą, degina odą. Laikinas apakimas gali trukti keliolika minučių, kiti simptomai paprastai juntami 30-45 min. (priklausomai nuo veikliosios medžiagos aštrumo), o padariniai juntami dar kelias valandas. Kadangi raudonųjų aitriųjų pipirų ekstraktas yra gamtinė natūrali veiklioji medžiaga, todėl šios medžiagos efektyvumas priklauso nuo gamintojo naudojamos žaliavos. Kalbant apie tokio tipo balionėlius, efektyvumas (poveikio stiprumas) skirstomas pagal aštrumą, t.y. kapsaicino koncentraciją. Aštrumas matuojamas Scoville‘o (amerikiečių chemiko, sudariusio šią skalę, vardu) vienetais (SHU vienetais (angl. Scoville Heat Units)). Efektyviausi balionėliai turintys nuo 350 000 iki 1 000 000 SHU. OC dujos pakankamai efektyviai veikia asmenis apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, psichikos ligonių, taip pat asmenis su padidinta skausmo riba bei agresyvius bandančius pulti šunis ar miško gyvūnus. Gali būti gaminami ir su UV šviesoje matomais ženklinimo dažais, padedančiais identifikuoti įtariamąjį.
Be to, kaip veiklioji medžiaga dujų balionėliuose naudojami ir aitriųjų pipirų sintetiniai analogai (taip vadinami PAVA, nonivamidas, Rusijoje vadinami 4-Nonanoylmorpholine, MPK ar MPA).
Patys veiksmingiausi laikomi pipiriniai dujų balionėliai, užpildyti natūralios organinės ar sintetinės veikliosios medžiagos (kapsaicino, PAVA, nonivamido), kurie veikia staigiai, sukeldami ūmų akių, burnos, kvėpavimo takų dirginimą, odos deginimą, galimą laikiną regėjimo praradimą.

Balionėlio naudojimo taktika:

• Paleidę dujas į užpuoliką tuojau pat pasitraukite į kitą vietą, t.y. pasitraukite nuo atakos linijos, į šoną ar bent kelis žingsnius atgal.
• jei esate užspaustas į kampą ar kitoje situacijoje, kai būtina veržtis pro užpuoliką, stengtis neįkvėpti išpurkštų dujų.
• Jei jus puola agresyvus šuo, o jus neturite specialaus dujų balionėlio, naudokite bet kokį turimą dujų balionėlį. Net jei ir nesuveiks dujos, šuo gali išsigąsti balionėlio purškiamo garso ar pačių dujų sukelto gūsio.

Nukentėjus nuo dujų kuo skubiau kreipkitės į medikus pagalbos! Kaip jau rašėme anksčiau – dujos sukelia deginimo pojūtį visuose audiniuose ant kurių patenka. Papurškus stipriai koncentruotų dujų sukeliamas ašarojimas, akių skausmas ir net galimas laikinas apakimas, be to, dirginama nosis, gerklė, ryklė, sukeliamas nekontroliuojamas kosulys bei spazmai gerklėje, retesniais atvejais gali sunkinti kvėpavimą ir stipriai nudeginti odą. Rizika nudeginti ar kitaip sužaloti akis yra didelė. Todėl negalima trinti pažeistų vietų. Kuo greičiau praplaukite švariu šaltuvandeniu pažeistas vietas. Kuo skubiau kreipkitės į medikus pagalbos.

Elektros šoko ginklas

Elektros šoko ginklas – D kategorijos ginklas, priskiriamas prie apsaugos darbuotojo specialiųjų priemonių. Civilinėje apyvartoje leidžiami tik kontaktinio pobūdžio elektros šoko įtaisai (pvz. žemiau)

Savigynai skirti elektrošoko įtaisai veikia žmogų aukštos įtampos ir didelio dažnio elektros iškrova, kurie parinkti taip, kad blokuojančiai veiktų periferinę nervų sistemą. Trumpalaikė, sekundės dalies trukmės iškrova sukelia stiprų skausmą ir paralyžiuoja raumenis poveikio vietoje, kelių sekundžių iškrova – sukelia orientacijos ir pusiausvyros praradimą. Elektrošoko veikiamas asmuo ar gyvūnas jaučia stiprius nemalonius pojūčius, kurie, atsižvelgiant į poveikio stiprumą, po minutės ar keliolikos minučių išnyksta be liekamųjų pasekmių.
Reikia atsiminti, kad asmuo, turintis didelę skausmo toleranciją (pavyzdžiui, narkomanas, žmogus, patiriantis didelę psichologinę įtampą arba išsitreniravęs, mokantis susikoncentruoti kovotojas) tradicinio elektrošoko prietaiso sukeliamo skausmo gali nepajusti arba gali sugebėti su juo kovoti, tad ne visais atvejais gali pavykti šį prietaisą panaudoti efektyviai.
Didžiausia rizika yra tame, kad prietaiso panaudojimui būtinas tiesioginis prietaiso elektrodų kontaktas su užpiuolikų. Storas drabužių sluoksnis gali susilpninti prietaiso poveikį, taip pat prisiartinimas prie pvz.peiliu arba lazda ginkluoto užpuoliko sukelia pavojų pačiam apsaugos darbuotojui.

Rekomenduojamos efektyviausios kūno zonos elektrošoko funkcijai panaudoti

Elektroimpulsinį prietaisus naudokite tik laikydamiesi savo įstaigos politikos ir nurodymų. Didžiausią poveikį elektros šoko įtaisu pasieksite, jais veikdami šias kūno zonas:

• Dilbiai
• Nugaros raumenys
• Išorinė šlaunų pusė
• Blauzdos raumenys

Nerekomenduojamos poveikio zonos:

• Krūtinė
• Veidas
• Kirkšnis
• Pakaušis

Žemiau mėlyna spalva nurodyto rekomenduojamos poveikio zonos, o raudona spalva – nerekomenduojamos poveikio zonos.

Atsiminkite, kad po sėkmingo elektros šoko įtaiso panaudojimo galimi šie padariniai:

• asmuo iškart pargriūva ant žemės ir savęs nebevaldo;
• jeigu apribojamas žmogaus judėjimas vandenyje arba šlapioje aplinkoje, kyla pavojus nuskęsti;
• asmuo gali imti rėkti;
• stiprūs nevalingi raumenų susitraukimai;
• asmuo sustingsta, jam tarsi surakina kojas
• kelias sekundes ar minutes žmogus jaučiasi apsvaigęs;
• galimas galvos svaigimas;
• laikinas dilgčiojimas;
• retrogradinė amnezija (asmuo gali visai neatsiminti skausmo)

D kategorijos guminė, plastikinė arba metalinė lazda
Tai apsaugos darbuotojo specialioji priemonė skirta apsiginti apsaugos darbuotojui nuo neteisėto pavojingo kėsinimosi. Yra įvairių tipų lazdų- guminės, plastikinės, metalinės.
Lazdos naudojama laikanis specialiųjų priemonių panaudojimo taisyklių, numatytų Asmens bei turto saugos įstatymų. Praktiniai lazdos panaudojimo aspektai apžvelgiami kurso praktinėje dalyje.

Naudojant lazdas kad būtų išvengta sunkių kūno sužalojimų reikia vengti smūgių į pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei kūno vietas.

Gyvybei ir sveikatai pavojingos vietos: 1. Smilkinys; 2. Ausys; 3.Akys; 4. Nosies kaulai; 5. Viršutinė lūpa; 6. Žandikaulis; 7. Gerklė; 8. Saulės rezginys, širdies plotas; 9. Kirkšnis; 10. Kaklas iš nugaros pusės; 11. Duobutė už ausies; 12. Vidaus organai (inkstai); 13. Uodegikaulis.

Sveikatai pavojingos vietos: 14.Raktikaulis; 15.Alkūnės sąnariai; 16.Kelio sąnariai; 17.Viršutinė nugaros dalis; 19.Viršutinė pilvo dalis;

Gyvybei ir sveikatai nepavojingos vietos: 18. Plaštakos išorinė dalis; 20. Blauzda,blauzdikaulis; 21.Keltis; 22.Achilo sausgyslė, kulnas; 23.Riešo vidinė dalis; 24. Apatinė pilvo dalis.

Antrankiai:

Specialioji priemonė, skirta aproboti įtariamo bei sulaikomo teisės pažeidėjo judesių laisvę.

Metaliniai antrankiai/ Plastikiniai antrankiai

Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius sulaikydamas ar pristatydamas į policiją įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis asmuo sulaikomas priešinasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims

Radijo ryšio priemonės:

Apsaugoje plačiai naudojamos radijo ryšio priemonės nenutrūkstamam ryšiui palaikyti. Naudojamos tiek automobilinės tiek nešiojamos radijo stotys. Nešiojamos radijo stotelės būna belicenzines ( turi atitikti PMR 446 standartą, veikia 446 -446.100MHz diapazone). Jų naudojimui nereikalingas atskiras ryšių reguliavimo tarnybos leidimas. Tokių stotelių veikimo atstumas iki 5 km, tačiau labai sumažėja dėl įvairių kliūčių (pastatai, perdangos ir kt.). Jos naudojamos renginių metu, pastatuose, kur nereikalingas ryšys tarp nutolusių apsaugos postų ar su apsaugos centriniu pultu. Apsaugoje dažniau naudojamos profesionalios radijo stotelės. Jų pagalba įmanoma nuolat palaikyti radijo ryšį netgi tarp skirtingų miestų. Norint eksploatuoti profesionalias radijo stoteles būtina gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. Profesionalios stotelės veikia 145-174 MHz diapazone.

Prie radijo stotelių galima jungti papildomas įrangas, palengvinančias apsaugos darbuotojų veiksmus – Bluetooth, ausines su „laisvų rankų“ įranga ir kt.

Asmenų sulaikymas ir perdavimas policijai:

1. Apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, taip pat apsaugos darbuotojas stažuotojas, dirbdamas kartu su apsaugininku ar apsaugos darbuotoju, gali sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Įtariamo teisės pažeidėjo sulaikymo metu fizinė prievarta ar šaunamasis ginklas prieš įtariamą teisės pažeidėją gali būti panaudotas tik šio įstatymo VI skyriuje numatytais atvejais ir laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų.
2. Apie sulaikytą įtariamą teisės pažeidėją nedelsiant turi būti informuota policija ir jai atvykus sulaikytas
   įtariamas teisės pažeidėjas perduodamas policijai įvykio vietoje.
3. Sulaikytą įtariamą teisės pažeidėją greitojo reagavimo ekipažas turi pristatyti į artimiausią policijos komisariatą, jeigu sulaikytas įtariamas teisės pažeidėjas neperduodamas policijai įvykio vietoje.

Tarnybinių šunų naudojimas

1. Tarnybinius šunis leidžiama naudoti tik uždariems objektams saugoti.
2. Režimui užtikrinti ir greitojo reagavimo ekipažuose tarnybinius šunis naudoti draudžiama.