Klinikiniai ūminių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) požymiai ir simptomai nėra būdingi konkrečiam patogenui. Labai jautrūs ir specifiniai nukleino rūgščių amplifikacijos testai tapo virusų diagnostikos etaloniniu standartu, o bakterijų tyrimų perkėlimas iš fundamentinių tyrimų į įprastinę klinikinę praktiką yra įdomi kvėpavimo takų medicinos pažanga. Visai neseniai molekulinė diagnostika atliko esminį vaidmenį pasaulinėje sveikatos apsaugos sistemoje reaguojant į naujo koronaviruso pandemiją. Atsižvelgiant į tai, kad yra daugybė prieinamų tyrimų ir sparčiai tobulėjančių technologijų, gali būti sudėtinga, kaip geriausiai naudoti naujesnius molekulinius RTI tyrimus kartu su klinikiniu vertinimu ir tradiciniais metodais.