Užsikrėtimo galimybės

HBV infekcinė dozė maža, 1 ml infekuoto kraujo serumo gali būti 10 milijonų infekcinių dozių.
ŽIV infekcinė dozė, palyginti su HBV, 100 kartų didesnė.
HCV dozė gana didelė – 106 RNR kopijų 1 ml, o per mikrotraumą vidutiniškai patenka 1 μl kraujo, bet rizika nėra didelė, nes lemia ir kraujo kiekis bei žaizdos gylis.
Daugelio autorių tyrimų rezultatai rodo, kad darbuotojų užsikrėtimo HCV tikimybė po mikrotraumų mažesnė (nuo 0 iki 10 proc.) negu užsikrėtimo HBV tikimybė (nuo 5 iki 43 proc.).
Tikimybė užsikrėsti ŽIV dėl poodinės ekspozicijos, pvz., dėl atsitiktinio vienos injekcinės adatos dūrio yra 0,3 proc. (iš 1000 įsidūrusių adata, užkrėsta ŽIV infekuoto asmens krauju, užsikrečia 3).
HCV – 2 proc. (iš 100 – 2).

Neskiepytų asmenų užsikrėtimo HBV tikimybė – 6–30 proc., ji priklauso nuo infekcijos šaltinio (paciento) infekuotumo.
Tikimybė užsikrėsti ŽIV, patekus infekuoto kraujo į akis, nosį arba burną, prilygsta vidutiniškai 0,1 proc. (1 atv. iš 1000).
Tikimybė užsikrėsti ŽIV, patekus infekuoto kraujo ant odos, prilygsta mažiau nei 0,1 procento.
Kraujo lašas, patekęs ant nesužeistos odos, nesukelia jokio pavojaus.
Neužregistruota nė vieno atvejo, kad būtų užsikrėsta nuo kelių infekuoto kraujo lašelių trumpam patekusių ant sveikos odos.
Pavojus užsikrėsti didėja, jei oda yra sužalota arba kraujas kelias valandas lieka nenuplautas.
Nors sveikatos priežiūros darbuotojai dažnai įsiduria, užsikrėtimai ŽIV labai reti.
Infekciją lemia keletas veiksnių, vienas svarbiausių – perduoto viruso kiekis.
- Jei jis mažas, žmogaus organizmas gali jį neutralizuoti.
- Tačiau didelis viruso kiekis pažeidžia imuninę sistemą.
Patenkančio viruso kiekį lemia tai, kaip jis patenka į organizmą (per kraują, per skystį su krauju, su sperma; žinoma, kad smegenų skystyje viruso daugiau nei kituose paciento organizmo skysčiuose).
Be to, svarbu, kuri ŽIV infekcijos stadija yra potencialiam infekcijos šaltiniui – žmogui (ūmiu infekcijos laikotarpiu ir sergant AIDS. ŽIV viruso organizmo skysčiuose yra gerokai daugiau, nei, pavyzdžiui, ŽIV paciento, gaunančio specifinį antiretrovirusinį gydymą, organizme).
Užsikrėtimo tikimybei taip pat daro įtaką tai, ar darbuotojas mūvi pirštines, dūrio gylis, imuninės sistemos būklė.
ŽIV skystoje audinių kultūroje (pvz., laboratorijos mėgintuvėlyje) kambario temperatūroje (20–22 laipsniai pagal Celsijų) gali išsilaikyti iki 15 parų, tačiau išdžiūvusiose aplinkoje kraujo liekanose virusas gyvybingas tik apie kelias valandas.
Lietuvos AIDS centro duomenimis, nors šalyje nėra nė vieno įregistruoto medicinos darbuotojo profesinio užsikrėtimo ŽIV atvejo, 2001 m., dirbant su ŽIV užkrėsta medžiaga, nustatyta 11 sužeidimo atvejų ligoninėse.

Darbuotojų užsikrėtimo infekcijomis, pvz., virusiniu B hepatitu, tikimybė priklauso nuo skiepijimo masto, įsidūrimų dažnumo, nuo to, ar mūvimos pirštines, dėvimos asmeninės apsaugos priemonės

Užsikrėtimo ŽIV, HBV, HCV tikimybė priklauso nuo ekspozicijos pobūdžio, dažnumo, užkrato kiekio, infekuoto asmens ligos stadijos, viruso paplitimo populiacijoje.

Poodinės ŽIV ekspozicijos, pvz., įsidūrus adata, rizika priklauso nuo kraujo kiekio ant užterštos adatos, žaizdos gylio, paciento ligos stadijos, ŽIV štamo ir titro kraujyje.