Vaikų/kūdikių užspringimas

Užspringimas

Žmogus užspringsta, kai svetimkūnis (maistas, smulkios žaislų dalys) užkemša kvėpavimo takus siauriausioje jų dalyje – balso klostėse. Laiku atpažinus ir veiksmingai teikiant pradinę pagalbą, dalį užspringusiųjų galima išgelbėti.

Priežastys

Užspringimas gali būti visiškas ir dalinis. Visiško užspringimo metu svetimkūnis aklinai užkemša kvėpavimo takus. Dalinio užspringimo metu lieka tarpelis kvėpavimo takuose, todėl pacientas gali kvėpuoti.  Vaikai gali užspringti gana įvairiais maisto produktais ir svetimkūniais.

Vieną dieną Edas su savo mažuoju broliu žaidė ir įdėjo jam į burną šokolado gabalėlį.  Kūdikis atrodė laimingas, tačiau staiga pradėjo kosėti. Edas išsigando ir pasikvietė mamą. Kūdikis pradeda kosėti ir kosėjo tol, kol šokolado gabaliukas iškrento jam iš burnos. Šiuo atveju buvo dalinis užspringimas kūdikis galėjo kosėti, todėl mes nieko nedarėme.

Kai į kvėpavimo takus patenka svetimkūnis, vaikas iškart pradeda kosėti, kad jį pašalintų. Spontaniškas kosulys yra veiksmingesnis ir saugesnis nei bet koks veiksmas, kurį gali atlikti pagalbą teikiantis asmuo. Jei vaikas nekosėja arba kosulys neefektyvus, o svetimkūnis visiškai užkemša kvėpavimo takus, vaikas gali greitai uždusti. Taigi, springimo atveju aktyvių veiksmų reikia imtis tik tuomet, kai kosulys pasidaro neefektyvus, bet tada jie turi būti atliekami greitai ir užtikrintai. Dauguma springimo epizodų kūdikiams ir vaikams įvyksta žaidžiant arba valgant.

Pagalba

• Saugumas ir pagalbos kvietimas.

Svarbiausia yra saugumas: gaivintojai neturi rizikuoti savo gyvybe, jie turėtų rinktis saugiausią būdą suteikti pagalbą užspringusiam vaikui.

Jei vaikas veiksmingai kosėja, nereikia jokių išorinių veiksmų. Reikia skatinti vaiką kosėti ir stebėti jo būklę.

Jei vaiko kosulys yra (arba tampa) neefektyvus, iš karto šūktelti, kad reikia pagalbos ir įvertinti vaiko sąmonės lygį.

• Sąmoningas springęs vaikas

Jei vaikas dar sąmoningas, bet nekosti arba kosulys neefektyvus, būtina atlikti smūgius į tarpumentę.

Jei smūgiai į tarpumentę nepadeda, reikia atlikti krūtinės ląstos spustelėjimus kūdikiui arba pilvo spustelėjimus vyresniems vaikams. Šie veiksmai sukelia kosulį, padidina intratorakalinį spaudimą ir padeda iššokti svetimkūniui.

Pagalba kūdikiams

Paimam kūdikį veidu žemyn, ant rankos, kad gravitacijos jėga padėtų svetimkūniui pasišalinti.

Atsisėdam arba atsiklaupiam, jei ant rankos yra papuošalų, juos nuimam ir atremiam ranką su kūdikiu sau į koją, laikydami taip, kad galva būtų žemiau ir galėtume prilaikyti smakrą. Nespaudžiam minkštųjų audinių po žandikauliu, nes taip tik padidės kvėpavimo takų obstrukcija.

Susmūgiuojam 5 kartus savo delno pagalvėlėm kūdikiui per nugarą tarp menčių. Po kiekvieno smūgio pasižiūrime ar nieko nėra burnoje.

Jei smūgiuojant niekas neiškrito iš kūdikio burnos, jį apverčiam ant kitos rankos prilaikant galvą ir atvėrus kvėpavimo takus.

Dviem pirštais paspaudžiam kūdikio krūtinkaulį tarp spenelių, taip kaip darant krūtinės ląstos paspaudimus bet jie turi būti staigesni ir rečiau atliekami.

Kartojame nugaros smūgius su krūtinės ląstos paspaudimais paeiliui, kaip nurodyta anksčiau tol kol vaikas pradeda kvėpuoti, kosėti, verkti ar praranda sąmonę.

! Svarbu užspringusiam kūdikiui smūgiuokite per nugarytę tarp menčių ir darykite tik krūtinės ląstos paspaudimus, jokiais būdais nedarykite Heimlicho manevro spaudžiant pilvą kaip suaugusiam, nes galite pažeisti vidaus organus.

Pagalba vaikams

Smūgiai į tarpumentę būna efektyvesni, jei vaikas laikomas galva žemyn.

Mažą vaiką galima pasiguldykite ant kelių kaip kūdikį.

Jei to padaryti neįmanoma, reikia prilaikyti vaiką, kad jis būtų palinkęs į priekį, ir suduokite smūgius į tarpumentę iš nugaros.

Jei smūgiai į tarpumentę nepadėjo pašalinti svetimkūnio, o vaikas vis dar yra sąmoningas, atlikite  pilvo spustelėjimus vaikams (Heimlicho veiksmą).

Pilvo spustelėjimai vyresniems nei vienerių metų vaikams

Atsistokite arba atsiklaupkite vaikui iš nugaros, apkabinkite rankomis jo liemenį.

Sugniaužkite kumštį ir uždėkite jį tarp bambos ir krūtinkaulio.

Kumštį glėbkite kita ranka ir staigiai spustelėkite gilyn ir į viršų, lyg norėtumėte pakelti.

Šį veiksmą kartokite iki penkių kartų.

Nespauskite šonkaulių, nes taip galima sužaloti pilvo organus.

Atlikus krūtinės ląstos arba pilvo spustelėjimus, pakartotinai įvertinkite vaiko būklę. Jei svetimkūnis nepasišalino, o nukentėjusysis yra sąmoningas, tęskite smūgius į tarpumentę ir krūtinės ląstos (kūdikiui) arba pilvo (vaikams) spustelėjimus. Prašykite, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko. Šiame etape nepalikite vaiko vieno.

Jei kūdikio kvėpavimo takai yra visiškai užkimšti ir jis prarandą sąmonę nedelsiat pradėkite gaivinimą.

Jei kūdikis prarado sąmonę atlikite šiuos veiksmus:

1. Vaiką reikia paguldyti ant kieto, lygaus paviršiaus. Paprašyti, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko. Nepalikti vaiko vieno.
2. Atveriam kvėpavimo takus, atlošiant vaiko galvą ir pakeliant smakrą. Nukentėjusįjį pražiodinam ir pažiūrim, ar nieko nesimato burnoje. Jei kas nors matosi, reikia pabandyti svetimkūnį pašalinti vienu piršto judesiu. Nebandyti to daryti aklai arba daug kartų braukyti pirštu, nes taip svetimkūnis nusistums dar giliau į ryklę ir ją sužalos.
3. 5 kartus įpučiam, įvertinam kiekvieno įpūtimo efektyvumą. Jei po įpūtimo krūtinės ląsta nepakyla, pakeičiam vaiko galvos padėtį ir bandom dar kartą.
4. Tuomet atliekam krūtinės ląstos paspaudimus ir tęsiam pradinį gaivinimą.
5. Jei vaikas atgauna sąmonę ir pats pradeda pakankamai kvėpuoti, paguldom jį į stabilią šoninę padėtį ir stebim kvėpavimą, bei sąmonės lygį tol, kol atvyks GMP.

Išvados:

Užspringimo požymiai

Pagalba vaikui užspringus