Šautiniai sužalojimai

Viena pagrindinių sprogstamųjų medžiagų yra parakas, kuriam sprogstant susidaro labai didelis dujų slėgis.

• Šovinio sudedamosios dalys:
  • kulka,
  • gilzė su paraku,
  • kapsulė.

Šūvio žalojantys faktoriai

• pagrindinis faktorius – kulka.
• suspaustas oras prieš kulką, kuris šaunant iš arti aplink žaizdą gali palikti nubrozdinimą,
• parako degimo produktai:
  • liepsna,
  • parako dujos,
  • suodžiai,
  • nesudegusio parako dalelės.

• Kulkos žalojantis poveikis kontakto metu su taikiniu didelis dar ir todėl, kad maža kulka kontakto metu į mažą plotą perduoda labai didelį energijos poveikį, kuris kontakto vietoje audinius spaudžia, plėšo, dalis atplėštų audinių stumiami priekin.
• Kulkos skverbimosi metu suspaudimo banga išsiskiria į šalis. Kadangi tai įvyksta per labai trumpa laiką – išsivysto šokas.

Šautinių sužalojimų pažeidimas priklauso nuo faktorių:

• nuo perduodamos energijos,
• nuo energijos perdavimo laiko,
• nuo kontakto ploto,
• nuo kulkos padėties kontakto metu,
• nuo kulkos trajektorijos audiniuose,
• nuo kulkos būklės,
• antrinių sviedinių susidarymo ir jų poveikio aplinkiniams audiniams (pvz.: atskėlus kaulą, jo skeveldros juda ir žaloja aplinkinius audinius).

Šautinei žaizdai būdinga:

1. Įėjimo žaizda, kuri susidaro išmušus kulkai audinius. Jos kraštai nelygūs, nesusiglaudžia, lieka audinių defektas.

• Žaizdos kraštuose susidaro 1-2mm pločio nubrozdinimai. Šiuos nubrozdinimus suformuoja kulkos platėjanti forma. Kulkai skverbiantis ji “apsitempia” minkštaisiais audiniais.
• Sutepimo ir metalizacijos apvadėlis.

2. Kanalas – tai kulkos skverbimosi kūne paliktas kanalas audiniuose.

• Kanale galima išskirti 3 zonas:

1. 1. pats kanalas,
   2. nekrozės zona,
   3. molekulinio sutrenkimo zona.

Šios zonos susidaro dėl kulkos skverbimosi ir jos energijos perdavimo į šalis, kuris sukelia be kita ko ir vibraciją, gali būti pažeidžiami kapiliarai, sutrinka audinių kraujotaka, ko pasekoje išsivysto nekrozė ir gresia audinių supūliavimu.

•   Šie pakitimai išryškėja po keliolikos dienų. Todėl šautinių sužalojimų gijimas yra ilgas.

3. išejo žaizda

• Susidaro išeinat kulkai iš kūno. Jos forma priklauso nuo to kaip išeina kulka.
• Jei ji išeina su kaulinėmis skeveldromis, aplink žaizdą bus daug mažesnių žaizdelių.
• Žaizdoje nebus išmuštų audinių. Jos kraštai susiglaus be trūkumo.
• Aplink žaizdą nebus nubrozdinimo apvalkalėlio.

Šautinės žaizdos gali būti padarytos

• Kulka, šratais ar kokiu kitu užtaisu
• Sprogusiu granatų, artilerijos sviedinių, minų, bombų, įvairių sprogmenų skeveldromis
• Sprogimo smogiamąją banga

Šautiniai sužalojimai skirstomi

• Kiauryminius – yra kulkos įėjimo ir išėjimo anga, šūvio kanalas.
• Akluosius – yra kulkos įėjimo ir šūvio kanalas, kuriame įstrigusi kulka.
• Paviršinius (liečiamieji) – kai šūvio kanalo šonas yra atviras.
• Kontuziniai – kai kulka tik sumuša, sutrenkia audinius ir nuo jų atšoka.

Šautiniai sužalojimai

• Kulkos poveikis organizmui priklauso nuo jos masės, greičio ir audinių pasipriešinimo.
• Kuo didesnis greitis – tuo didesnis sužalojimas
• Kulka veikia tiesiogiai – susidūrimo vietoje žaloja audinius ir

netiesiogiai – sužeisdama gretimus audinius dėl susidariusios energijos iš tiesioginio veikimo srities

Pirmoji pagalba esant šautiniam sužalojimui

• Šautinė žaizda iš pradžių tvarkoma kaip eilinė žaizda (žr. bendrus pirmosios pagalbos principus), t.y. pirmiausiai stabdomas kraujavimas, jei toks yra.
• Jeigu kartu yra ir galūnės kaulų lūžiai tai galūnė ( ar kūno dalis) imobilizuojama.
• Pagrindinė kaulų ir sąnarių sužeidimų gydomoji priemonė yra sužalotų kūno dalių ramybė.
• Sudaryti ramybės būseną padeda imobilizacija, kuri saugo nuo infekcijos plitimo žaizdoje, nuo skausmo, o tuo pačiu padeda išvengti ir šoko.
• Esant šautiniams širdies sužeidimams, padėti žmogui yra labai sudėtinga ir mažai efektyvu.
• Jeigu yra kiauryminis širdie sužeidimas – mirtis praktiškai neišvengiama.
• Esant ne kiauryminiam ir ne visų širdies sluoksnių pažeidimui, gali įvykti širdies tamponada dėl kraujo pritekėjimo į širdį gaubiantį maišelį, ko pasekoje vėlgi žmogus žūsta.
• Pažeidimo angą krūtinėje reikia kuo steriliau pridengti steriliu spaudžiamuoju tvarsčiu, aptvarstyti ir kuo skubiau vežti į gydymo įstaigą, stebint, ar nenyksta gyvybė.
• Šautiniai galvos smegenų ir stuburo sužeidimai yra labai pavojingi.
• Nuo smegenų pažeidimo žmogus dažniausiai staiga netenka sąmonės.
• Esant šiems pažeidimams, dažnai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla (pulsas).
• Netekęs sąmonės žmogus pirmiausiai gali uždusti nuo užkritusio liežuvio – be sąmonės gulinčiam aukštielninkam žmogui liežuvis užkrenta ir uždaro įėjimą iš nosiaryklės į kvėpavimo takus.
• Pavojinga yra ir tai, kad į kvėpavimo takus gali patekti ir vėmalai, kadangi vėmimas taip pat yra vienas iš galvos smegenų pažeidimo simptomų.
• Svarbiausia teikiant pagalbą esant  šautiniams nervų ir jutimo organų sužalojimams yra tai, kad kategoriškai draudžiama judinti ar net bandyti išimti įstrigusius šovinius, šratus, skeveldras, ar jų liekanas šiuose organuose.
• Pirmiausiai reikia stengtis, kad nukentėjusiojo kvėpavimo takai būtų laisvi.
• Be sąmonės esantis žmogus guldomas ant šono arba aukštielninkas (jeigu nėra stuburo kanale įstrigusio ir išlindusio šovinio ar jo liekanos).
• Tokia padėtis patogi dėl to, kad nukentėjęs žmogus negali uždusti nuo užkritusio liežuvio ar vėmalų.
• Nukentėjusiam ant galvos dedami šalti kompresai, kaip galima steriliau apdengiama žaizda (kartu su ten įstrigusiais svetimkūniais), stabdomas kraujavimas (priklausomai nuo jo rūšies).
• Esant šautiniams pilvo sužeidimams, pažeidžiamas žarnynas ir taip vadinamieji parenchiminiai pilvo organai (kepenys, blužnis, kasa).
• Kartais pro didelių žaizdų angas į kūno paviršių išsiverčia žarnos ar parenchiminių organų dalys.
• Nepaisant to, kad toks vaizdas gali sukelti aplinkiniams bejėgiškumo jausmą, teikti pirmąją pagalbą reikia greitai ir ryžtingai.
• Jeigu sužeistas tik pilvas, žaizdą apdoroti reikia pagal bendrus žaizdų apdorojimo principus.
• Jeigu iš žaizdos išlindė pilvo organai, jų jokiu būdu negalima kimšti atgal į pilvo ertmę.
• Organai uždengiami švaria marle. Ant jos dedamas storas vatos sluoksnis ir taip apdorota žaizda aprišama.
• Nukentėjusysis vežamas į gydymo įstaigą gulėdamas arba pusiausėdomis sulenktomis kojomis, kad kuo daugiau būtų atpalaiduotas pilvo presas.
• Įtarus vidinį kraujavimą, ant pilvo reikia dėti šaltus kompresus – tai mažina kraujo pritekėjimą ir tuo pačiu, kraujavimą į pilvo ertmę.
• Kiaurinė krūtinės žaizda. Krūtinės ląstos šautinio sužalojimo metu paprastai pažeidžiama išorinė pleura, į pleuros ertmę skverbiasi kraujas (hemotoraksas), gali patekti oras (pneumotoraksas). Jis suspaudžia plauti, žmogus dūsta ir gali mirti.
• Kiaurinę krūtinės ląstos žaizdą skubiai hermetiškai uždenkite oro nepraleidžiančia medžiaga, pvz., polietileno plėvele, klijuote, pleistru, guma ir kt. Jos plotas turi būti didesnis už žaizdos plotą ir dengti kraštus. Šią medžiagą dėkite tiesiai ant žaizdos.
• Hermetiška medžiaga uždengtą žaizdą standžiai sutvarstykite.
• Sužeistąjį skubiai vežkite į gydymo įstaigą pusiau sėdimoje padėtyje.
• Visais atvejais sutrikus kvėpavimui, nukentėjusįjį būtina gaivinti.