PIRMOJI PAGALBA VAIKAMS. VAIKŲ GAIVINIMAS

Vaikai

Vaikai yra ypatinga pacientų grupė, besiskirianti nuo suaugusiųjų anatominiais, fiziologiniais ir psichomotoriniais ypatumais. Tai svarbu suprasti ir atsižvelgti tiriant nukentėjusįjį bei teikiant pagalbą. Skirtingo amžiaus vaikų skirtinga ir psichomotorinė raida, todėl bendrauti ir pagalbą reikia teikti į tai atsižvelgus. Taip pat nepamiršti, kad šalia vaiko yra tėvai ar globėjai, svarbu bendrauti ir su jais. Jei įmanoma, leiskite vaikui prie jūsų priprasti. Bendraukite taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje. Kalbėkite ramiai, aiškiai, pasakykite, ką ketinate daryti. Užduokite tokius klausimus, kad jis sugebėtų atsakyti.

Vaikų amžius ir mirčių priežastys

• Skendimas ir traumos – pagrindinė vaikų mirties priežastis ir pasaulyje, ir Lietuvoje, ypač 5–19 metų amžiaus grupėje.
• 0–19 metų vaikų mirštamumas dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp ES šalių.
• Lietuvoje nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų kasmet miršta daugiau nei 400 vaikų ir paauglių iki 19 metų.
• Dažniausiai dėl įvairių nedidelių traumų nukenčia vaikai nuo 1 iki 5 metų.

Vaikų gyvybės grandinė

Pagalbos veiksnių svarbumo seką nusako gyvybės grandinė.

Apie 70 % nelaimingų atsitikimų su vaikais įvyksta namuose, todėl aptarsime svarbiausius pirmus keturis žiedus. Tolesni žiedai skirti specializuotai pagalbai.

• ! Atsiminkite – ankstyvoji prevencija yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių išsaugoti vaiko gyvybę.
• ! Kuo anksčiau iškviečiama pagalba, tuo geresnės išeitys.
• !!! Anksčiau pradėjus kokybiškai gaivinti, padidėja galimybė išgyventi.

Veiksmai vaikui netekus sąmonės

1. Užtikrinkite saugią aplinką.
2. Kviesdami ir pajudinę už pečių patikrinkite, ar vaikas sąmoningas.
3. Kvieskite pagalbą.
4. Tikrinkite kvėpavimą.
5. Pradėkite gaivinti, naudokite defibriliatorių, jei jis yra netoliese.

Jei esate vienas ir negalite pakviesti pagalbos, iš pradžių 2 min. atlikite gaivinimą, pradėdami įpūtimais.

1. Įvertinkite, ar aplinka saugi nukentėjusiajam ir jums. Jei pats patirsite traumą, negalėsite padėti nukentėjusiajam.
2. Jei aplinka gali būti nesaugi, pasistenkite ją paversti kuo saugesne tiek sau, tiek vaikui.
3. Atsiklaupkite ir patikrinkite, ar vaikas sąmoningas, bandydami jį kalbinti ir patapšnodami per pečius.
4. Patikrinę sąmonę ir nustatę, kad vaikas nesąmoningas, kuo greičiau kvieskite pagalbą ir tikrinkite, ar jis kvėpuoja.
5. Patikrinkite kvėpavimą. Atverkite kvėpavimo takus, pasilenkite prie burnos ir tuo pat metu bandykite pajusti iškvepiamą orą, išgirsti kvėpavimo garsą. Stebėkite, ar krūtinės ląsta kilnojasi.

! Įsiminkite – jei nesate tikras, ar reikia pradėti gaivinti, geriau gaivinti, negu laukti. Taip galite išgelbėti gyvybę.

Įpūtimai, kvėpavimo takų atvėrimas

Kadangi vaikai dažniausia sąmonės netenka dėl kvėpavimo takų sutrikimų, rekomenduojama pradėti gaivinti nuo 5 įpūtimų, du iš jų turi būti efektyvūs. Vėliau kas 15 kompresijų reikia padaryti po 2 įpūtimus.

• Jei turite apsauginę kaukę, įpūtimus darykite su kauke.
• Po kiekvieno įpūtimo stebėkite, ar pasikėlė krūtinės ląsta. Jei pamatote, kad pakilo, vadinasi, įpūtėte tinkamai.
• Mažesniems vaikams pūskite tiek oro, kiek turite burnoje, didesniems – tiek, kiek turite oro normaliai kvėpuodami.

Kvėpavimo takų atvėrimas

Padėkite vieną rantą ant kaktos, kitos du pirštus – ant smakro.

Paverskite galvą atgal ir pakelkite smakrą.

Žingsniai darant įpūtimus

Laikydami atvertus kvėpavimo takus, užspauskite nosį su pirštais.

Normaliai įkvėpkite, apžiokite vaiko burną ir pūskite iškvepiamą orą.

Atlikite įpūtimus – po kiekvieno įpūtimo stebėkite krūtinės ląstą.

Jei po įpūtimo krūtinės ląsta nepakilo, įpūtimas nebuvo efektyvus. Grąžinkite galvą į pradinę padėtį ir pakartotinai atverkite kvėpavimo takus. Pabandykite pūsti iš naujo ir stebėkite, ar pakilo krūtinės ląsta.

Krūtinės ląstos paspaudimai:

Paspaudimus turite atlikti stipriai ir greitai spausdami krūtinės ląstą, kada yra sustojusi širdis.

Tinkamai spausdami krūtinės ląstą, užtikriname širdies ir smegenų kraujotaką.

• Kad paspaudimai būtų kokybiški, turite:
  • užtikrinti pakankamą paspaudimų gylį,
  • užtikrinti pakankamą paspaudimų greitį,
  • leisti grįžti krūtinės ląstai į pradinę padėtį,
  • darydami įpūtimus, nenutraukti kompresijų ilgiau nei 10 sek.
• Labai svarbu daryti kokybiškus paspaudimus, kad būtų užtikrinta pakankama kraujotaka. Geriau spausti per stipriai nei per silpnai.

Vaikams paspaudimus darykite su vieną ranka, įspauskite iki 5 cm.

Paspaudimai

Vaikas turi gulėti nugara ant kieto pagrindo.

• Atlaisvinkite krūtinės ląstą nuo drabužių.
• Uždėkite vienos rankos delną ant krūtinkaulio vidurio (susikirtimo vieta tarp spenelių ir krūtinkaulio vidurio linijos), jei neužtenka jėgų visiškai paspausti, uždėkite antrąją ranką ant pirmosios.
• Spauskite trečdalį krūtinkaulio arba apie 5 cm.
• Paspauskite per minutę 100–120 kartų ir skaičiuokite.
• Leiskite krūtinės ląstai grįžti į pradinę padėti, prieš spausdami antrą kartą.

Keiskitės, kad nepavargtumėte ir galėtumėte atlikti kokybiškus paspaudimus.

Naudokite defibriliatorių

• Gaivinimą derinant su elektros šoku, padidėja tikimybė išgelbėti gyvybę.
• Naudokite defibriliatorių vaikams taip pat, kaip suaugusiajam.
• Kai kurie defibriliatriai turi specialiai vaikams pritaikytus elektrodus.
• Jei defibriliatorius turi mažus elektrodus, naudokite juos vaikams nuo 1 iki 8 metų.
• Jei defibriliatorius neturi vaikiškų padukų, naudokite suaugusiųjų padukus vaikams nuo 8 metų.
• Defibriliatorius yra saugus, tikslus ir paprastai naudojamas. Jums tereikia jį įjungti ir toliau klausyti nurodymų. Defibriliatorius pats nustato, ar širdis dirba, ir jums pasako, ar reikia defibriliuoti, ar toliau tęsti krūtinės ląstos paspaudimus.

Defibriliatoriaus naudojimas

• Įjunkite defibriliatorių, paspausdami įjungimo mygtuką arba atidengdami dangtį. Toliau vadovaukitės nurodymais, gautais iš defibriliatoriaus.

Padukų pritvirtinimas. Nuimkite nuo padukų apsauginę plėvelę ir uždėkite juos ant apnuogintos krūtinės ląstos – kaip nupiešta ant padukų. Kai užlipdysite padukus ant krūtinės ląstos, įsitikinkite, kad jie neliečia vienas kito. Jei vaiko krūtinės ląsta maža ir sunku sutalpinti padukus, tuomet vieną paduką dėkite ant krūtinės vidurio, kitą – ant nugaros.

Šoko atlikimas. Leiskite defibriliatoriui įvertinti širdies ritmą. Jei defibriliatorius nustato, kad reikia atlikti šoką, pasakys: atsitraukite. Nelieskite vaiko, kol paspausite oranžinį mygtuką ir bus atlikta defibriliacija.

• Jei šokas nereikalingas, gaivinkite toliau tokiu ritmu, kokiu pypsi defibriliatorius. Tęskite, kol vėl bus nagrinėjama širdies veikla.
• Po defibriliacijos kuo greičiau vėl pradėkite gaivinti, dalydami krūtinės ląstos paspaudimus. Kai defibriliatorius ims nagrinėti širdies veiklą, jis jums praneš.
• Defibriliatorių naudokite kuo greičiau.

Atlikite gaivinimą ir naudokite defibriliatorių iki:

1. Atvyks kas nors, kas galės su jumis pakaitomis gaivinti ir keistis, kad nepavargtumėte.
2. Vaikas pradės judėti, kalbėti, mirksėti ar kaip nors kitaip sureaguos.
3. Atvyks greitoji pagalba.

Išvados

• Vaikų širdis dažniausiai būna sveika. Ji sustoja tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių vaikai negali kvėpuoti, todėl labai svarbu kuo skubiau atlikti įpūtimus prieš pradedant daryti krūtinės ląstos paspaudimus.
• Paspaudimai labai svarbūs, siekiant užtikrinti kraujo tėkmę. Tai gaivinimo pagrindas. Nedarykite didesnių nei 10 sekundžių pertraukų tarp kompresijų, kai atliekate įpūtimus.
• Jei vaikas nesąmoningas ir nekvėpuoja arba matyti tik pavieniai įkvėpimai – nedelsdami pradėkite gaivinti.
• Geriau pradėti gaivinti vaiką, kuriam to nereikia, nei nepradėti gaivinti to, kurį reikia.
• Žmonės dažnai nepradeda gaivinti vaiko, nes bijo sukelti didesnę žalą. Tai mažai tikėtina, nes gaivinti reikia tik tada, kai ištinka klinikinė mirtis.
• Gaivinant ir kartu naudojant defibriliatorių – daugiau šansų gaivinti sėkmingai.

Stabili šoninė padėtis 

• Priklaupkite šalia nukentėjusiojo ir ištieskite jam kojas.
• Arčiau esančią ranką sulenkite per peties ir alkūnės sąnarius stačiais kampais. Delną atverskite aukštyn.
• Kitą ranką permeskite per krūtinės ląstą už galvos, prie skruostų.
• 
• Sulenkite toliau nuo jūsų esančią koją stačiu kampu per klubo ir kelio sąnarius.
• Uždėkite rankas ant tolesnių peties bei klubo arba kelio sąnarių ir vienodai paverskite ant šono.
• Viršutinės rankos delną pakiškite po apatiniu žandu.
• Viršutinę koją sulenkite stačiu kampu.
• Atloškite galvą, taip užtikrindami atvirus kvėpavimo takus.
• Pakartotinai įvertinkite gyvybines funkcijas.
  Jei jos nestabilios arba jų nėra, atverskite nukentėjusįjį ant nugaros ir pradėkite gaivinti.