Antimikrobinis atsparumas. Ar galėsime efektyviai gydyti?

Antibiotikų, antivirusinių ir antimaliarinių vaistų sukūrimas yra vieni didžiausių šiuolaikinės medicinos laimėjimų. Dabar šių vaistų laikas baigiasi. Antimikrobinis atsparumas – bakterijų, parazitų, virusų ir grybelių gebėjimas atsispirti šiems vaistams – grasina sugrąžinti mus į laikus, kai negalėjome lengvai gydyti tokių infekcijų kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, gonorėja ir salmoneliozė. Nesugebėjimas išvengti infekcijų gali rimtai pakenkti chirurgijai ir tokioms procedūroms kaip chemoterapija. 

Atsparumas vaistams nuo tuberkuliozės yra didžiulė kliūtis kovojant su liga, dėl kurios kasmet suserga apie 10 mln. žmonių ir 1,6 mln. miršta. 2017 m. apie 600 000 tuberkuliozės atvejų buvo atsparūs rifampicinui – veiksmingiausiam pirmos eilės vaistui – ir 82 % šių žmonių sirgo dauginio atsparumo tuberkulioze.

Atsparumą vaistams lemia perteklinis žmonių, taip pat gyvūnų, ypač naudojamų maisto gamybai, ir aplinkos antimikrobinių medžiagų vartojimas. PSO, bendradarbiaudama su šiais sektoriais, įgyvendina pasaulinį kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti informuotumą ir žinias, mažinti infekcijų skaičių ir skatinti apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą.

„Viena sveikata“ – tai integruotas, vienijantis požiūris, kuriuo siekiama subalansuoti ir optimizuoti žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą. Jis naudojasi glaudžiais, tarpusavyje susijusiais ryšiais tarp šių sričių, kad būtų sukurti nauji priežiūros ir ligų kontrolės metodai.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR), kuris atsiranda, kai mikrobai, pavyzdžiui, bakterijos ir parazitai, įgyja gebėjimą nugalėti vaistus, skirtus jiems naikinti, ir toliau auga bei plinta; 

Zoonozės, t. y. infekcinės ligos, kurias sukelia mikrobai, plintantys tarp gyvūnų ir žmonių, pavyzdžiui, Ebola, paukščių gripas, pasiutligė ir kt;  

Pernešėjų platinamos ligos, kuriomis suserga žmonės, kuriems įkando pernešėjas (uodai, erkės, utėlės ir blusos), ir kurioms priklauso Dengė karštligė, Vakarų Nilo virusas, Laimo liga ir maliarija;  

maisto sauga ir per maistą plintančios ligos, kurias sukelia maisto užterštumas ir kurios pasireiškia bet kuriame maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo grandinės etape, pavyzdžiui, norovirusas, salmonelės, listerijos ir kt.  aplinkos sveikata, pavyzdžiui, vandens, oro tarša ir klimato kaita.

2024 m. PSO prioritetinių bakterijų sukėlėjų sąrašas (PSO BPPL) yra svarbi pasaulinės kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms priemonė. Remiantis 2017 m. leidimu, 2024 m. PSO BPPL atnaujinamas ir patikslinamas antibiotikams atsparių bakterijų sukėlėjų prioritetų nustatymas, siekiant spręsti kintančius atsparumo antibiotikams iššūkius. Sąraše šie sukėlėjai suskirstyti į kritinio, didelio ir vidutinio prioriteto grupes, siekiant informuoti apie mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) ir visuomenės sveikatos intervencijas.

2024 m. PSO BPPL apima 24 patogenus, apimančius 15 antibiotikams atsparių bakterijų patogenų šeimų. Iš jų paminėtinos gramteigiamos bakterijos, atsparios paskutinės eilės antibiotikams, vaistams atspari tuberkuliozės mikobakterija ir kiti didelį sergamumą sukeliantys atsparūs patogenai, tokie kaip Salmonella, Shigella, Neisseriagonorrhoeae, Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus aureus. Šių patogenų įtraukimas į sąrašą pabrėžia jų pasaulinį poveikį naštos požiūriu, taip pat problemas, susijusias su užkrečiamumu, gydymu ir prevencijos galimybėmis. Jis taip pat atspindi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) naujų gydymo būdų ir atsirandančių atsparumo tendencijų raidą.

PSO BPPL – tai gairės, kuriomis vadovaujantis nustatomi prioritetai mokslinių tyrimų ir plėtros bei investicijų į atsparumą antimikrobinėms medžiagoms srityje, pabrėžiant, kad siekiant veiksmingai kovoti su atsparumu reikia regionams pritaikytų strategijų. Jis skirtas antibakterinių vaistų kūrėjams, akademinėms ir valstybinėms mokslinių tyrimų institucijoms, mokslinių tyrimų finansuotojams ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystėms, investuojančioms į AMR mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat politikos formuotojams, atsakingiems už AMR politikos ir programų kūrimą ir įgyvendinimą.

Išsamesnės informacijos apie sąrašo sudarymo pagrindimą, sąrašo sudarymo metodiką ir pagrindines išvadas rasite pridedamoje ataskaitoje.

GLASS yra pirmoji pasaulinė priežiūros sistema, į kurią įtraukti oficialūs nacionaliniai duomenys apie žmonių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir antimikrobinių medžiagų vartojimą.

Nuo GLASS veiklos pradžios jos taikymo sritis ir aprėptis išsiplėtė, o 2021 m. gruodžio mėn. duomenimis, prie GLASS prisijungė 114 pasaulio šalių, teritorijų ir sričių, sutikusių teikti duomenis GLASS-AMR ir (arba) GLASS-AMC.

GLASS sudaro keli techniniai moduliai. Jie apima įprastinę AMR ir AMC priežiūros veiklą, pranešimus apie atsirandantį atsparumą, tikslinę Candida spp. ir Neisseria gonorrhoeae AMR priežiūrą, taip pat įvairias metodikas, skirtas įvertinti žmonių AMR naštą ir susijusius veiksnius, įvertinti antibakterinių preparatų naudojimą ligoninėse, stebėti antimikrobinių preparatų vartojimą ligoninėse ir įvertinti atsparumą įvairiuose sektoriuose taikant integruotą “vienos sveikatos” metodą.

GLASS taip pat yra duomenų šaltinis, kuriuo remiantis nustatomas Darnaus vystymosi tikslų (DVT) AMR rodiklis 3.d.2 ir Tryliktosios bendrosios darbo programos (GPW 13) rezultato rodiklis “Antibiotikų vartojimo modelis nacionaliniu lygmeniu”.

Svarbiausia, kad kartu su šalimis ir partneriais PSO vadovauja tolesniam funkcionalios ir visapusiškos pasaulinės priežiūros sistemos, kuri galės veikti įvairiomis ekonominėmis ir socialinėmis bei politinėmis aplinkybėmis ir vis tiek laiku pateiks patikimus ir tinkamus duomenis, kūrimui ir stiprinimui. Tarptautinių, regioninių ir nacionalinių organizacijų bendravimas, derinimas ir koordinavimas yra svarbiausi prioritetai siekiant sistemos sėkmės.