Antibakterinis šlapimą išskiriančių organų sistemos ligų gydymas
Šlapimo takų infekcijos yra viena dažniausių medicinos praktikoje pasitaikančių ligų. Ūminių infekcijų metu paprastai aptinkamas vienas sukėlėjas, o lėtinių infekcijų metu dažnai aptinkami du ar daugiau sukėlėjų. Coli bakterijos sukelia daugumą nekomplikuotų šlapimo takų infekcijų, nesusijusių su hospitaline infekcija, dažniausiai – Escherichia coli. Tokios infekcijos paprastai yra jautrios įvairiems geriamiems antibiotikams ir greitai reaguoja į juos. Hospitalines infekcijas dažnai sukelia atsparesni patogenai, todėl gali prireikti parenterinių antibiotikų. Ypač didelį susirūpinimą kelia inkstų infekcijos, nes netinkamai jas gydant gali sutrikti inkstų funkcija.
Pacientams, kuriems įtariama šlapimo takų infekcija, rekomenduojama atlikti šlapimo pasėlį, o geriausia, jei jis būtų gautas prieš pradedant gydymą antibiotikais. Anksčiau šlapimo takų infekcijos kriterijumi buvo laikomas didesnis nei 105/ml kolonijų skaičius, nors iki 50 % moterų, sergančių simptominėmis infekcijomis, kolonijų skaičius gali būti mažesnis. Be to, piurijos buvimas prastai koreliuoja su šlapimo takų infekcijos diagnoze, todėl vien tik šlapimo tyrimo nepakanka diagnozei nustatyti. Kalbant apie gydymą, audinių infekcijas (pielonefritą, prostatitą) reikia gydyti 1-2 savaites, o gleivinės infekcijas (cistitą) – tik 1-3 dienas.
Lėtine ŠTI laikoma tuomet, kai 6 mėnesių̨ laikotarpyje konstatuojami 2 infekcijos epizodai arba vienerių̨ metų bėgyje – 3 infekcijos epizodai. Pastebėta, kad kai kurie žmonės yra linkę̨ dažnai sirgti ŠTI, jiems ŠTI eiga paprastai būna sunkesnė.
