Ūmus tonzilitas. Vaikų gydymas

Jei yra 3–4 Centor kriterijai, priklausomai nuo ligos sunkumo, galima pasirinkti 2–3 d. AVP neskyrimo taktiką arba vaistus skirti iš karto, jei gaunamas teigiamas AGST tyrimo rezultatas.

Gydymas penicilinu, kaip ir kitais beta-laktaminiais antibiotikais, efektyvesnis, skiriant mažesnėmis dozėmis dažniau, pvz., penicilino paros dozę padalinant į 4 lygias dalis per parą, tačiau, esant reikalui, galima paros dozę išgerti per 2 kartus.

5 dienų gydymo kursas klaritromicinu ar eritromicinu yra taip pat efektyvus, kaip ir gydant penicilinu 10 dienų. Tačiau penicilinas išlieka pirmo pasirinkimo antibiotikas, nes skiriant makrolidus yra tikimybė, kad sukėlėjas bus atsparus eritomicinui ar klaritromicinui, sukeliama daugiau šalutinių reiškinių, didesnė rizika, kad pacientas įgis Clostridioides difficile infekciją, be to, bus didinamas atsparumas AVP.

Jei vartojami aminopenicilinai infekcinės mononukleozės metu, išprovokuojamas bėrimas, kuris gali būti gydytojo klaidingai įvertintas kaip alergija penicilinų klasės AVP.