Vaikų gavinimas Copy

Vaikų gyvybės grandinė

Pagalbos veiksnių svarbumo seką nusako gyvybės grandinė.

Apie 70% nelaimingų atsitikimų vaikams įvyksta namuose, todėl mes aptarsime svarbiausius pirmus keturis žiedus. Tolimesni žiedai skirti specializuotai pagalbai.

• ! Atsiminkite ankstyvoji prevencija yra  vienas iš svarbiausių veiksnių lemenčių vaiko gyvybės išsaugojimą.
• ! Kuo ankstesnis pagalbos iškvietimas tuo geresnės išeitys.
• !!! Anksčiau pradėtas kokybiškas gaivinimas padidina išgyvenanumo šansus.

Dauguma vaikų dažniausia turi sveiką širdį ir mirties priežastimi tampa įvairūs kvėpavimo takų sutrikimai.

Dėl to labai svarbią vietą užima prevencija, taip pat labai svarbu apsaugoti vaikus nuo tokių būklių kaip skendimas, užspringimas ir kt.

Kadangi kvėpavimo sutrikimai dažnai pereina į širdies sustojimą, vaikams labai svarbu užtikrinti tinkamą kvėpavimą.

Jei jūs esate vienas ir negalite pakviesti pagalbos visuomet pradžioje 2 min. atlikite gaivinimą, pradedant įpūtimais.

Veiksmai vaikui netekus sąmonės

1. Užtikrinkite aplinkos saugumą.
2. Kviesdami ir pajudinę už pečių patikrinkite ar vaikas  sąmoningas.
3. Kvieskite pagalbą.
4. Tikrinkite kvėpavimą.
5. Pradėkite gaivinimą, naudokite defibriliatorių, jei jis yra netoliese.

Priklausomai nuo situacijos, jei jums pavyks, galite skambinti greitajai pagalbai ir tuo pat metu tikrinti ar vaikas kvėpuoja.

Situacija 

Mokytojas su grupe mokinių atvyko į botanikos sodą. Mokytojas patikrina vaikų sąrašą ir aptinka, kad trūksta dviejų mokinių. Kaip tik tuo metu vienas iš jų atbėga kviesdamas pagalbą, nes Tomas nukrito praradęs sąmonę ir nesikelia.

Kaip reiktų Tomui suteikti pagalbą?

1. Įvertinkite ar aplinka saugi nukentėjusiajam.
2. Įvertinkite ar aplinka saugi jums, jei jūs patirsite traumą, negalėsite padėti nukentėjusiajam.
3. Jei aplinka gali būti nesaugi,  pasistenkite ją paversti kiek įmanoma saugesne tiek sau, tiek vaikui.
4. Atsiklaupkit ir patikrinkite ar vaikas sąmoningas, bandydami jį kalbinti ir patapšnodami per pečius.
5. Patikrinus  sąmonę, ir nustačius, kad vaikas nesąmoningas kuo greičiau kvieskite pagalbą ir tikrinkite ar vaikas kvėpuoja.
6. Patikrinam kvėpavimą. Atveriam kvėpavimo takus, pasilenkiam prie burnos, ir tuo pačiu metu bandom pajusti iškvepiamą orą, išgirsti kvėpavimo garsą ir stebim ar yra krūtinės ląstos judesiai.

! Įsiminkite – Jei Jūs nesate tikras ar reikia pradėti gaivinti, geriau gaivinti, negu laukti. Taip Jūs galite išgelbėti gyvybę.

Įvykus įvykiui kviečiam pagalbą numeriu 112, prašom atnešti pirmosios pagalbos vaistinėlę, jei jos reikia, ir defibliriatorių, jei jis yra netoliese.

Paskambinę 112 klausykitės dispečerio nurodymų ir nepadėkite pirmas ragelio. Atsakykite į dispečerio užduotus klausimus ir klausykitės jo nurodymų. Dispečeris pasakys ką turite daryti. Jei reikia tuo pačiu metu gaivinti įjunkite garsiakalbį. Jei yra daugiau žmonių nusiųskite pasitikti greitosios pagalbos automobilį ir atnešti defibriliatorių.

Taigi mūsų veiksmai įvykus įvykiui:

• Užtikriname aplinkos saugumą.
• Jei vaikas sąmoningas, paklauskite kas nutiko, kuo galite padėti.
• Jei nesąmoningas toliau atlikit šiuos žingsnius:
  • Kvieskite pagalbą.
  • Tikrinkite kvėpavimą.
    • Jei vaikas kvėpuoja, nepalikite jo vieno, paguldykite į stabilią šoninę padėtį.
    • Jei vaikas nekvėpuoja nedelsiant pradėkite gaivinimą, naudokite defibriliatorių, jei jis yra netoliese.
• Užtikrinkite, kad vaikas gulėtų ant nugaros, ant kieto pagrindo.
• Atlaisvinkite krūtinės ląstą nuo drabužių.
• Pradėkite ir tęskite gaivinimą:
  • Kol jus kas nors pakeis, vaikas pradės rodyti atsigavimo ženklus: pradės judėti, mirkčioti, kvėpuoti ar atvyks medikai.

Įpūtimai, kvėpavimo takų atvėrimas.

Kadangi vaikai dažniausia sąmonės netenka dėl kvėpavimo takų sutrikimų rekomenduojama vaikus pradėti gaivinti nuo 5 įpūtimų. Ir vėliau kas 30 kompresijų jūs privalote padaryti po 2 įpūtimus.

• Jei turite apsauginę kaukę, įpūtimus darykite su kauke.
• Padare kiekvieną įpūtimą stebėkite ar pasikėlė krūtinės ląsta. Jei pamatote, jog ji pakilo, reiškia padarėte tinkamą įpūtimą.
• Prieš darant įpūtimus ir tikrinant kvėpavimą turite atverti kvėpavimo takus. Kad išgirstumėte kvėpavimo garsą – tikrinant kvėpavimą,  o darant įpūtimus, kad oras patektų į plaučius.
• Mažesniems vaikams pūskite tiek oro kiek turite burnoje, didesniems – tiek kiek normaliai kvėpuojate.

Kvėpavimo takų atvėrimas

Padėkite vieną rantą ant kaktos, kitos du pirštus ant smakro.

Tuomet paverskite galvą atgal ir pakelkite smakrą.

Žingsniai darant įpūtimus

Laikydami atvertus  kvėpavimo takus, užspauskite nosį su pirštais.

Normaliai įkvėpkite, apžiokite vaiko burną ir pūskite iškvepiamą orą.

Atlikite 2 įpūtimus – kiekvienam skirkite po 1 sekundę ir po kiekvieno įpūtimo stebėkite krūtinės ląstą.

Jei padarius įpūtimą, nematote, kad pakilo krūtinės ląsta, reiškia įpūtimas nebuvo efektyvus.

Gražinkite galvą į pradinę padėti ir iš naujo pakartokite kvėpavimo takų atvėrimą.

Pabandykite per naują pūsti ir stebėkite ar pakilo krūtinės ląsta.

Jei visvien nepavyko padaryti efektyvių įpūtimų ir praėjo 10 sekundžių grįžkite prie krūtinės ląstos paspaudimų ir po 30 kompresijų atverkite kvėpavimo trakus ir bandykite atlikti įpūtimus.

Nedarykite tarp kompresijų ilgesnių nei 10 sekundžių pertraukų.

Krūtinės ląstos paspaudimai:

Paspaudimus turite atlikti stipriai ir greitai spaudžiant krūtinės ląstą, kada yra sustojusi širdis.

Tinkamai spausdami krūtinės ląstą mes užtikrinam širdies ir smegenų kraujotaką.

• Kad būtų kokybiški paspaudimai Jūs turite:
  • Užtikrinti pakankamą paspaudimų gylį.
  • Užtikrinti pakankamą paspaudimų greitį.
  • Leisti grįžti krūtinės ląstai į pradinę padėti.
  • Darant įpūtimus, nenutraukti kompresijų ilgiau nei 10 s.
• Labai svarbu daryti kokybiškus paspaudimus, kad  užtikrinti pakankamą kraujotaką. Geriau spausti per stipriai nei per silpnai.

Vaikams paspaudimus darykite su vieną ranka, įspauskite iki 5 cm.

Paspaudimai:

Vaikas turi gulėti ant nugaros ant kieto pagrindo.

• Atlaisvinkite krūtinės ląstą nuo drabužių.
• Uždėkite vienos rankos delną ant vidurio krūtinkaulio (susikirtimo vieta tarp spenelių ir krūtinkaulio vidurio linijos), jei neužtenka jėgų pilnam paspaudimui uždėkite antrąją ranką ant pirmosios.
• Spauskite trečdalį krūtinkaulio arba apie 5 cm.
• Paspauskite per minutę nuo 100-120 kartų ir skaičiuokite.
• Leiskite krūtinės ląstai grįžti į pradinę padėti, prieš spaudžiant antrą kartą.

Keiskitės, kad nepavargtumėte ir galėtumėte atlikti kokybiškus paspaudimus.

• Atlikti taisiklingus krūtinės ląstos paspaudimus sunkus darbas. Kuo labiau pavargsite, tuo mažės paspaudimų efektyvumas.
• Jei yra daugiau asmenų mokančių atlikti gaivinimą, keiskitės kas 2 min. arba anksčiau nei spėjate pavargti. Pauzės tarp kompresijų turi būti kuo trumpesnės.

Naudokite defibriliatorių

• Gaivinimą derinant su elektros šoku padidėja tikimybė išgelbėti gyvybę.
• Naudokitės defibriliatpriumi vaikams taip pat kaip suaugusiam.
• Kai kurie defibriliatriai turi specialiai vaikams pritaikytus elektrodus.
• Jei defibriliatorius turi mažus elektrodus naudokite juos vaikams nuo 1 iki 8 metų.
• Jei defibriliatorius neturi vaikiškų padukų, naudokite suaugusiųjų padukus vaikams nuo 8 metų.
• Defibriliatoriai yra saugūs, tikslūs ir paprastai naudojami. Jums tereikia jį įjungti ir toliau klausytis nurodymų. Defibriliatorius pats nagrinėja ar yra širdies veikla ir jums pasako ar reikia defibriliuoti ar toliau tęsti krūtinės ląstos paspaudimus.

Defibriliatoriaus naudojimas

• Jus turite įjungti defibriliatoriu paspausdami įjungimo mygtuką arba atidengdami dangtį, toliau vadovaukitės nurodymais gautais iš defibriliatoriaus.

Padukų pritvirtinimas. Nuimkite nuo padukų apsauginę plėvelę ir uždėkite padukus ant apnuogintos krūtinės ląstos, taip kaip nupiešta ant padukų. Kai užlipdysite padukus ant krūtinės ląstos įsitikinkite, kad padukai neliečia vienas kito. Jei vaiko krūtinės ląsta maža ir sunku sutalpinti padukus, tuomet vieną paduką dėkite ant krūtinės vidurio, sekantį ant nugaros.

Šoko atlikimas. Leiskite defibriliatoriui įvertinti širdies ritmą. Jei defirbiriatorius nustato, jog reikia atlikti šoką, jis paliepia neliesti vaiko, sako: atsitraukite. Jūs turite neliesti vaiko iki to laiko kol paspausite orandžinį mygtuką ir bus atlikta defibriliacija.

• Jei šokas nereikalingas toliau tęskite gaivinimą, tokiu ritmu, kokiu pypsi defibriliatorius, iki kito karto, kai bus nagrinėjama širdies veikla.
• Kaip galima greičiau po defibriliacijos atnaujinkite gaivinimą, dalydami krūtinės ląstos paspaudimus, kai  defibriliatorius sekantį kartą nagrinės širdies veiklą, jis jums praneš.
• Defibriliatorių naudokite taip greitai kaip galite.

Atlikite gaivinimą ir naudokite defibriliatorių iki:

1. Kas nors atvyks, kas gali su jumis pakaitomis atlikti gaivinimą ir keistis, kad nepavargtumėte.
2. Vaikas pradės judėti, kalbėti, mirksėti ar parodys kokią kitą reakciją.
3. Atvyks greitoji pagalba.

Išvados

• Vaikai dažniausia turi sveiką širdį. Jų širdis dažniausia sustoja tuomet, kai jie, dėl kokių nors priežasčių negali kvėpuoti. Dėl to yra labai svarbu kuo skubiau vaikams atlikti įpūtimus prieš pradedant daryti krūtinės ląstos paspaudimus.
• Paspaudimai yra labai svarbūs, kad užtikrinti kraujo tėkmę ir tai yra gaivinimo pagrindas. Nedarykite didesniu nei 10 sekundžių pertraukos tarp kompresijų kai atliekate įpūtimus.
• Jei vaikas yra nesąmoningas ir nekvėpuoja ar yra tik pavieniai įkvėpimai  – nedelsiant pradėkite gaivinimą.
• Geriau pradėti gaivinimą tam vaikui, kuriam to nereikia, nei nepradėti tam kuriam reikia.
• Žmonės dažnai nepradeda gaivinti vaiko, nes bijo sukelti didesnę žalą, tačiau tai yra mažai tikėtina, nes gaivinti pradedame tik tuomet kai jau yra klinikinė mirtis.
• Gaivinimas kartu naudojant defibriliatorių suteikia didesnius šansus sėkmingam gaivinimui.

Stabili šoninė padėtis 

Priklaupkite šalia nukentėjusiojo ir ištieskite jo kojas.
Arčiau esančią ranką sulenkite per peties ir alkūnės sąnarius stačiais kampais. Delną atverskite aukštyn.
Kitą ranką permeskite per krūtinės ląstą už galvos, prie skruostų.

Sulenkite toliau nuo Jūsų esančią koją stačiu kampu per klubo ir kelio sąnarius.
Uždėkite rankas ant tolesnių peties bei klubo arba kelio sąnarių ir vienodai paverskite ant šono.
Viršutinės rankos delną pakiškite po apatiniu žandu.
Viršutinę koją sulenkite stačiu kampu.
Atloškite galvą, taip užtikrindami atvirus kvėpavimo takus.
Pakartotinai įvertinkite gyvybines organizmo funkcijas.
Jei jos nestabilios ar jų nėra, atverskite nukentėjėlį ant nugaros ir pradėkite gaivinti.