Trauminiai sužeidimai

Kraujavimas

Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus.

Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali būti gyvas.

Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagysles. Kraujavimas – tai pagrindinis visų žaizdų simptomas, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo laipsnio. Nukraujavus gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, ištikti šokas.

Netekęs daug kraujo, žmogus gali mirti.

Kraujavimo rūšys

1. Arterinis kraujavimas – tai pulsuojanti trykštanti šviesiai raudono kraujo čiurkšlė. Kraujas trykšta pro pažeistą arterijos sienelę, nes į arterijas širdis pumpuoja kraują, susidaro kraujospūdis, o pulsuoja todėl, kad kiekvieną kartą širdžiai susitraukus, kraujospūdis padidėja, po to vėl sumažėja. Kraujas šviesus, nes perneša prisijungusį deguonį.Tai labai pavojingas kraujavimas, nes jei pažeista stambesnė arterija, žmogus per kelias minutes, jam nesuteikus pirmosios pagalbos, gali mirtinai nukraujuoti.

2. Veninis kraujavimas – tai plūstantis ar silpna srove tekantis (priklausomai nuo pažeistos veninės kraujagyslės dydžio) tamsiai raudonas kraujas. Dėl kraujo pasiskirstymo dideliame plote, veninėje sistemoje slėgis labai nedidelis, o tamsiai raudona spalva dėl to, kad kraujas atidavęs deguonį audiniams, o iš jų prisijungė anglies dvideginį.

3. Kapiliarinis kraujavimas – negausus kraujavimas, kraujas teka, „rasoja“ iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų). Jis dažniausiai pasitaiko nubrozdinus odą. Šis kraujavimas nėra pavojingas, nes kraujas greitai sukreša ir kraujavimas per kelias minutes sustoja.

Kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis.

Išorinis kraujavimas – tai kraujavimas iš akimi matomos žaizdos, kurią mes galime užspausti.

Vidinis kraujavimas – tai nematomas kraujavimas į vidines kūno dalis.

Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai – žmogus išblykšta, krečia drebulys, pila šaltas prakaitas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas, troškulys, silpnumas, nerimas, gali nualpti, prarasti sąmonę.

Bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau sustabdyti, nes praradus daugiau kraujo, krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ištinka šokas ir, laiku nesuteikus pagalbos, mirtis. Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai, todėl svarbu kuo greičiau suteikti nukentėjusiam reikalingą ir patogią padėtį, nugabenti nukentėjusį į ligoninę. 

Pirmosios pagalbos tikslai:

  1. Sustabdyti kraujavimą.
  2. Išvengti šoko arba jį gydyti.
  3. Išvengti infekcijos.
  4. Organizuoti nukentėjusiojo gabenimą į ligoninę.

Veiksmai


  • Jei turite, užsimaukite pirštines.
  • Nurenkite drabužį arba nukirpkite, kad pamatytumėte kraujuojančią vietą.
  • Kraujuojančią vietą užspauskite tamponu arba spauskite rankomis. Galite prašyti, kad nukentėjusysis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą.
  •  Marlės tamponu užaustą žaizdą sutvarstykite paprastu arba elastiniu bintu.
  • Padarykite spaudžiamąjį tvarstį iš tvirtai susukto tvarsčio ir paprasto tvarsčio.
  • Prireikus naudokite pagalbinius būdus: pakelkite, sulenkite galūnę.
  • persisunkus kraujui, sekantį tvarstį dėkite ant viršaus.
  • Varžtu kraujavimo stabdyti nerekomenduojama.

Žaizdos – tai odos, gleivinių, gilesnių audinių vientisumo pažeidimas.

Žaizdų simptomai

Priežastys

Pagal tai, kaip mes susižeidžiame, žaizdos skirstomos į įvairius tipus. Susižeidus stiklo šuke, peiliu ar kitu aštriu daiktu bus pjautinė žaizda. Plėštinių žaizdų atsiranda transporto traumos, sprogimo metu. Žaizdos, padarytos smogus buku daiktu ar kumščiu, vadinamos muštinėmis. Esant šioms žaizdoms dažnai trūksta kraujagyslės ir susidaro mėlynių. Gali būti sužaloti ir vidaus organai. Kąstų žaizdų atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Jos dažnai būna infekuotos, pūliuoja, sunkiai gyja.

Gijimo eiga

Pjautinės žaizdos dažniausiai būna lygiais kraštais. Jos gausiai kraujuoja, tačiau paprastai sugyja greičiau ir rečiau pūliuoja.
Draskytos ir traiškytos žaizdos – nelygiais, draskytais kraštais, kraujuoja nelabai gausiai, būna sužalota daugiau audinių. Gyja blogiau, dažniau pūliuoja.
Esant durtinėms žaizdoms oda pažeidžiama neplačiai – 1-2 cm, tačiau būdingas gilus kanalas. Gali būti sužalotos kraujagyslės ar vidaus organai.
Kąstos žaizdos pavojingos tuo, kad į jų vidų patenka pavojingų bakterijų ar virusų (stabligės, pasiutligės sukėlėjų), kartais – nuodų (gyvatės, skorpiono ir kt.).
Šautinės žaizdos gyja blogai, nes aplink kulkos kanalą susidaro audinių kontuzijos zona, patenka drabužių dalelių, parako, dūmų. Kulka gali pažeisti nervus, kraujagysles, kaulus, vidaus organus.
Žaizdos gyja pirminiu arba antriniu būdu.
Pirminiu būdu žaizdos sugyja per 7-8 dienas. Dažniausiai tai aseptinės, chirurgiškai apdorotos žaizdos.
Antriniu būdu žaizdos gyja gerokai ilgiau. Tai plačiai prasivėrusios žaizdos, kurioms būdinga pūlinga infekcija, audinių nekrozė, gali būti svetimkūnis. Tokioms žaizdoms sugijus, lieka randas.

Pirmji pagalba:

  • Jei žaizda kraujuoja negausiai, tuomet pirmiausiai prieš einant prie žaizdos, reikia pačiam nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu ir prieš tvarkant žaizdą užsidėti medicinines pirštines.
  • Tuomet nuplauti žaizdą po tekančiu vandeniu, arba nealkoholine servetėle, po to žaizdą nusausinkite marlės tamponu ir uždenkite steriliu tvarsčiu. Galima dezinfekuojančiom medžiagom nuplauti žaizdos kraštus. Labai svarbu, kad dezinfekuojamųjų medžiagų nepatektų į žaizdos vidų.
  • Po to steriliu bintu užbintuojame žaizdą ir nukentėjusįjį nukreipiame pas gydytoją.
  • Jei žaizda kraujuoja gausiai, pirmiausia stabdome kraujavimą ant žaizdos uždėdami spaudžiamą sterilų tvarstį. Jei žaizdos didelės – rekomenduojama sutvarsčius imobilizuoti galūnę, net ir tuo atveju, kai kaulai nesulaužyti (imobilizacija sumažina galūnės judrumą, skausmą). Jei yra galimybė, pakelkite sužeistą kūno dalį virš širdies lygio. Prilaikykite sužeista galūnę ranka.
  • Jei pro žaizdos kraštus kyšo organai, kaulai – negalima jų kišti atgal, gilyn į žaizdą. Tokią žaizdą reikia uždengti drėgnu steriliu tvarsčiu (sudrėkinti fiziologiniu tirpalu), sutvarstyti ir ligonį kuo greičiau gabenti į gydymo įstaigą.
  • Net ir nedidelė žaizda, susiūta ligoninėje, sugyja kelis kartus greičiau. Be to, chirurgas gali patikrinti, ar neliko žaizdoje svetimkūnių, ar nenupjautos sausgyslės, nervai, kraujagyslės.

Komplikacijos

  • Esant didelėms, kraujuojančioms žaizdoms, gali išsivystyti šokas, ūmi mažakraujystė, sutrikti organų funkcijos.
  • Netinkamai prižiūrint žaizdą (nesilaikant aseptikos taisyklių), atsiranda antrinis uždegimas, žaizda supūliuoja, gali vystytis net sepsis.
  • Gyjant ir formuojantis didesniems randams šalia sausgyslių, atsiranda kontraktūrų (susitraukia sąnarys), sutrinka sąnarių funkcijos.
  • Jei sutrikusi kraujo apytaka, žaizda gali ilgai negyti ir komplikuotis trofine negyjančia opa, pasitaiko sergant cukriniu diabetu.

Negalima į žaizdą pilti jodo, spirito tirpalo, nes patekę į žaizdą jie ardo ląsteles ir sukelia stiprius skausmus. Į žaizdą negalima berti jokių miltelių, tepti jokiais tepalais. Šios priemonės tinka nubrozdinimams gydyti. Negalima dėti vatos. Jos plaušelių lieka žaizdoje ir trukdo gyti.

Mažų nubrozdinimo arba įdrėskimo sukeltas kraujavimas sustabdomas užgyja per kelias dienas. Specialios medikų pagalbos reikia, jei:

  • Nenustoja kraujuoti.
  • Yra įstrigęs svetimkūnis.
  • Didelė tikimybė, kad pateko infekcija.
  • Žaizda neužgyja, paraudusi, paburkusi (tai reiškia kad atsirado infekcija).

Kaulo lūžis – kaulo vientisumo suardymas.

Klasifikacija
Kaulo lūžiai vyksta dėl:
•tiesioginio traumuojančios jėgos poveikio – lūžta traumuota kaulo vieta;
•netiesioginio traumuojančios jėgos poveikio – kaulas lūžta toliau nuo poveikio vietos (pvz.: raktikaulis lūžta, pargriuvus ant šono ir atsitrenkus peties sąnariu).

  • Atvirasis kaulų lūžis – lūžio vietoje pažeidžiama oda, atsiveria žaizda, iš kurios dažnai kyšo kaulų galai. Atvirasis lūžis pavojingesnis nei uždaras, nes į žaizdą gali patekti infekcija.
  • Uždarasis lūžis – oda lūžio vietoje nepažeista. Lūžusio kaulo fragmentai gali pažeisti kraujagysles, nervus.

Kaip atpažinti ?
•Lūžio vietoje gali būti patinimas, kraujosruvos, galūnės deformacija.
•Skausmas, galūnės judrumas neįprastoje vietoje.
•Galūnė gali būti sutrumpėjusi ar neįprastai pakreipta, persukta, sulenkta.
•Lūžio vietoje jaučiamas ar girdimas traškėjimas.
•Dėl kai kurių lūžių (pvz. šlaunikaulio, dubens kaulų) gali ištikti šokas.
•Sutrikusi pažeistos galūnės funkcija.
•Sužeidimo vietoje, esant atviram lūžiui, gali būti matomi kaulo fragmentai.

Pirmoji pagalba

Uždaras kaulų lūžis

  • Paprašykite nukentėjusįjį, kad stengtųsi nejudinti pažeidimo vietos. Prilaikykite sužalotą vietą savo rankomis, ir padėkite surasti patogiausią pozą.
  • Įtverkite pažeistą vietą:
    • taip, kad sąnariai aukščiau ir žemiau pažeidimo vietos nejudėtų;
    • jei dėsite kietą įtvarą, jo negalima dėti ant žaizdos;
    • pažeistą galūnę pritvirtinkite prie šalia esančios sveikos kūno dalies ar galūnės.
  • Kvieskite greitąją medicinos pagalbą, kad nukentėjusįjį nugabentų į gydymo įstaigą.
  • Kas 10 min. stebėkite traumuotos galūnės kraujotaką. Jeigu galūnė vėsi, melsvos spalvos, sunku apčiuopti kraujagyslių pulsaciją, atlaisvinkite tvarsčius.

Atviras kaulų lūžimas

  • Užsidėkite pirštines. Plačiai uždenkite žaizdą steriliu tvarsčiu arba švaria nepūkuota medžiaga.
  • Spaudžiamojo tvarsčio pagalba stabdykite kraujavimą, tačiau nepabloginkite kraujotakos. Nespauskite išsikišusių kaulų fragmentų.
  • Įtverkite traumuotą galūnę taip, kaip ir esant uždaram lūžiui. Kvieskite greitąją medicinos pagalbą, kad nukentėjusįjį nugabentų į gydymo įstaigą.
  • Stebėkite ar neatsiranda šoko požymių. Sekite nukentėjusiojo gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, kraujotaką.
  • Tikrinkite galūnės kraujotaką.

Svarbu:

  • Neleiskite nukentėjusiajam judėti kol sužeista vieta nėra saugiai prilaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai gresia pavojus.
  • Neleiskite nukentėjusiajam valgyti, gerti, rūkyti.
  • Draudžiama atstatyti galūnės ašį ir tokiu būdu grąžinti lūžusius
    kaulus ar jų fragmentus į vietą.