1.4. Bendrosios žinios apie B kategorijos ginklus ir jų apyvartos teisinis reglamentavimas.

4 straipsnis. B kategorijos ginklai

B kategorijos ginklams priskiriami:
1) pertaisomieji trumpieji šaunamieji ginklai;
2) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai;
3) pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte išvardytus ginklus;
4) pertaisomieji ilgieji šaunamieji ginklai;
5) ilgieji vienašūviai graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai;
6) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus ginklus;
7) bet kokie B kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus;
8) templiniai ginklai, kurių visa įtempimo jėga yra nuo 500 niutonų (N) iki 1 200 niutonų (N).

ATSAKOMYBĖ UŽ GINKLŲ APYVARTOS TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

1. Šaunamojo ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimai.
2. Administraciniai teisės pažeidimai, kuriais pažeidžiama nustatyta ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarka.

BK NUSTATYTOS NUSIKALTIMŲ SUDĖTYS, SUSIJUSIOS SU ŠAUNAMAISIAIS GINKLAIS, JŲ NETEISĖTU DISPONAVIMU

253 straipsnis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis

1. Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
   Komentaras:
3. Pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šaunamasis ginklas apibrėžiamas kaip įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos dirginančios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti, arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
   Sprogstamosiomis medžiagomis laikomi tokie junginiai ir medžiagos, kurie gali staiga chemiškai suskilti ar susijungti ir sukelti sprogimą. Šioms medžiagoms priklauso: nitroglicerinas, trotilas, dinamitas, piroksilinas ir kt. Šaunamieji ginklai bei sprogstamosios medžiagos gali būti tiek gamykliniai tiek savadarbiai. Asmuo traukiamas atsakomybėn nuo 16 metų.
4. Disponavimo šaunamaisiais ginklais būdai:
   2.1 Laikymas – ginklo turėjimas (valdymas), kai kaltininkas jo nesinešioja su savimi;
   2.2 Nešiojimas – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi, tokiomis sąlygomis, kurios suteikia galimybę ginklą panaudoti nedelsiant;
   2.3 Gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas arba pernešimas) iš ginklo laikymo vietos į tam tikrą objektą ar vietą tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą, ginklo dėžę ar kitą tam tinkamą daiktą, šaudmenys išimti iš būgnelio ar šovinio lizdo).
   2.4 Įgijimas – tai ginklo gavimas už atlyginimą ar be atlyginimo.
   2.5 Gaminimas- ginklo gaminimas, remontavimas, perdirbimas, surinkimas iš atskirų detalių ir pan.
   2.6 Realizavimas- negrąžintinas ginklo perdavimas kitam asmeniui už atlyginimą ar be atlyginimo.
   Ginklo laikymo, nešiojimo, įgijimo, gaminimo bei realizavimo veiksmų teisėtumą reglamentuoja valstybinės valdžios ar valdymo institucijos savo leidžiamuose teisės aktuose numatydamos leidimų ir licencijų išdavimo sąlygas bei procedūras:
   Leidimą turėti bei nešioti ginklą išduoda teritorinio policijos komisariato pareigūnai vykdantys licencijuojamą veiklą, jeigu nustato, kad kandidatas atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (susijusios su teistumo neturėjimu, sveikatos būkle ir kt.). Leidimas įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą savigynai suteikia teisę taipogi įsigyti, laikyti ir nešioti šaudmenis. Gavę leidimą, asmenys turi teisę įsigyti ir turėti šaudmenų turimam šaunamajam ginklui. Kito nei turimo ginklo kalibro, šaudmenų turėjimas formaliai atitinka nusikalstamos veikos požymius.
5. Antroje šio straipsnio dalyje kalbama apie disponavimą daugiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais arba dideliu kiekiu sprogstamųjų medžiagų bei už tokius veiksmus numatoma griežtesnė sankcija. „Didelis kiekis“ – nėra apibrėžtas teisės aktuose, tai vertina ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismas, atsižvelgdami į daugelį kriterijų (cheminę sudėtį, galingumą, paplitimą, pritaikomumą ir kt.). Teismų praktikoje dažniausiai pastebima tendencija – senojo BK nuostatų taikymas, „dideliu kiekiu“ pripažįstant daugiau kaip 50 vienetų šaudmenų ar daugiau kaip 0,1 kg sprogstamųjų medžiagų ar sprogmenų.

254 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas

1. Tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
2. Tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų.
   Komentaras:
3. Asmuo traukiamas atsakomybėn nuo 14 metų;
4. Ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų apibrėžimai tapatūs pateiktiems „Ginklų ir šaudmenų kontrolės“ įstatyme. Pagrobimas reiškia neteisėtą pasisavinimą (vagystė, plėšimas). Galimas tik tyčia;
5. Pagrobtas ginklas jo savininko gali būti įsigytas ir laikomas tiek teisėtai, tiek neteisėtai;
6. Pažymėtina, kad pirmoje straipsnio dalyje pagrobimas apibrėžiamas ta apimtimi, kai jame nedalyvauja grobiamo turto savininkas;
7. Antroje straipsnio dalyje numatytas savininko ar kitų asmenų dalyvavimas (prieš kuriuos naudojamas fizinis arba psichinis smurtas) bei kiekio matas, kaip sunkinančios aplinkybės (didesnė sankcija).

255 straipsnis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu, arba teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu.
2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
   Komentaras:
4. Asmuo traukiamas atsakomybėn nuo 16 metų.
5. Šiame straipsnyje numatyti atvejai, kai teisėtai įsigijus ir turint ginklą, dėl neatsargumo pažeidžiamos norminiais aktais numatytos ar visuotinai priimtos atsargumo taisyklės, nesiimama priemonių sukliudyti kitam asmeniui panaudoti ginklą (pvz.: ginklo palikimas atvirose ir visiems prieinamose vietose, ginklo laikymas stalčiuje, spintoje ir pan.).
6. Teisės aktuose numatyta, jog ginklai ir šaudmenys laikomi gyvenamoje patalpoje, metaliniame, patikimai užrakintame seife, seifo sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm, kuris pritvirtinamas prie sienų ar grindų taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Pistoletas (revolveris) nešiojamas drabužių kišenėje, dėkle, rankinėje ir kitur taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Draudžiama nešiotis šaunamąjį ginklą neblaiviam, nešioti parengtą šaudyti (t.y. su šoviniu šovinio lizde ir pan.).
7. Ankstesnėse redakcijose baudžiamoji atsakomybė už šias veikas galėjo kilti tik atsiradus sunkioms pasekmėms. Dabar sunkių pasekmių atsiradimo reikalavimas nėra numatytas, todėl formaliai atsakomybė kyla ir tada, kai dėl ginklo savininko/turėtojo neatsargumo sudaromos sąlygos teisės įsigyti/naudoti/turėti ginklo neturinčiam asmeniui net ir trumpai panešioti ginklą (nebūtinai turi atsirasti pasekmės – nebūtinai asmuo turi neteisėtai valdomu ginklu pasinaudoti).
8. Šis nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. Kaltininkas gali sąmoningai palikti ginklą be priežiūros ar apsaugos, bet jo požiūris, kad ginklą panaudos kitas asmuo ir tai sukels sunkių pasekmių, gali būti tik neatsargumas. Jei kaltininkas laikė ginklą tyčia pažeisdamas saugumo taisykles, numatė tokio savo elgesio neigiamas pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms atsirasti, veika kvalifikuojama kaip kitas, sunkesnis nusikaltimas (bendrininkavimas nužudant ar sužalojant ar pan.).

258 straipsnis. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu

1. Tas, kas neteisėtai gamino turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
   Komentaras:
   Asmuo traukiamas atsakomybėn nuo 16 metų;
3. Nešaunamasis ginklas – įrenginys arba daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas naudoti kaip ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos (kardai, durklai, desantiniai peiliai ir kt.).
4. Esminis momentas – ginklo realizavimas. Jis galimas ir ateityje (kai ginklas dar gamybos stadijoje, tačiau jau yra susiformavęs tikslas jį realizuoti).
5. Straipsnio antroje dalyje numatyta atsakomybė ir asmeniui, įsigijusiam tokį ginklą.