Apsaugos zonos

Apsaugos zonos

• Apie du trečdalius mūsų krašto gyventojų gerti ir buities reikmėms vartoja požeminį vandentiekio vandenį ir tik vienas  trečdalis – iš šachtinių šulinių.
• Pastaraisiais metais vis didesnį nerimą kelia didėjantis jo užterštumas mikroorganizmais, sunkiaisiais metalais ir detergentais.
• Dėl to  labai svarbu, kad požeminiai vandenys, ypač arteziniai, būtų pakankamai gerai apsaugoti nuo teršalų.
• Juos dengia  laidūs ir nelaidūs grunto sluoksniai.
• Fotogeniški mikroorganizmai požeminiuose vandenyse išgyvena nuo 250 iki 400 parų.
• Todėl labai svarbu apsaugoti požeminius vandenis nuo žalingų žmogaus veiklos produktų.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimams, geriamojo vandens vandenviečių apsaugai nuo taršos užtikrinti nustatomos apsaugos zonos ir panaikinti teisės aktų prieštaravimai, kai tam pačiam tikslui (geriamojo vandens šaltinių, vandenviečių) apsaugai nuo taršos užtikrinti galiotų LR aplinkos ministro patvirtinti teisės aktai, ir LR SAM ministro patvirtinti teisės aktai nustatantys sanitarinės apsaugos zonų nustatymo reikalavimus.

Apsaugos zonų nustatymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. 

• Šiose zonose taikomi ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš geriamojo vandens vandenviečių paimamą vandenį, apribojimai, nustatomi LR Vyriausybės tvirtinamame Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų apraše.

• Pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų aprašą požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas sudaro trys juostos, kurios nustatomos kiekvienai požeminio vandens vandenvietei atskirai.
• Turi būti užpildytas kiekvieno požeminio vandens ėmimo gręžinio pasas, kuriame nurodomas sanitarinės apsaugos zonos dydis. 
• Jeigu šio paso nėra arba jame nenurodytas sanitarinės apsaugos zonos dydis, siūloma, kad veikiančio gruntinio horizonto gręžinio griežtojo režimo juosta būtų 50 metrų, o giliau slūgsančių vandeningų horizontų gręžinio – 30 metrų.

• Pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama:
  • 1. vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu, statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu;
  • 2. statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, gyventi žmonėms;
  • 3. tiesti vamzdynus, nesusijusius su vandens tiekimu;
  • 4. išleisti nutekamuosius vandenis į atvirą telkinį, maudytis, girdyti ir ganyti gyvulius, skalbti, žvejoti, naudoti nuodinguosius chemikalus ir trąšas (organines ir mineralines);
  • 5. plynai kirsti mišką;
  • 6. verstis intensyviąja žemdirbyste.
• Antrojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama:
  • 1. teršti teritoriją buitinėmis, nuodingosiomis, pramoninėmis atliekomis, mėšlu;
  • 2. statyti tepalų, degalų, mineralinių nuodingųjų medžiagų sandėlius, degalines, atliekų rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius;
  • 3. steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, mėšlo saugyklas, siloso tranšėjas, statyti gyvulininkystės ir paukštininkystės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius;
  • 4. naudoti trąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus;
  • 5. imti iš upės dugno smėlį, gilinti dugną;
  • 6. ganyti gyvulių bandą (išskyrus pavienius gyvulius) 300 metrų pločio pakrantės zonoje.
• Trečiojoje požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama:
  • 1. statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų medžiagų, degalų ir tepalų sandėlius, įrengti nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus;
  • 2. naudoti chemikalus, kurie gali sąlygoti vandenvietės cheminę taršą.