Ekspozicijos krauju rizikos valdymas

• Sveikatos priežiūros įstaigose, sveikatos priežiūros specialistai, kiti įstaigos darbuotojai ir pacientai visada gali turėti kontaktą su krauju ir kitais organizmo skysčiais. 
• Kiekvienas sąlytis su krauju tai didelė grėsmė bet kurio asmens sveikatai. 
• Sveikatos priežiūros specialistų, kitų darbuotojų ir pacientų ekspozicijos krauju šaltinis yra medicininės atliekos. 
• Užterštos krauju medicininės atliekos yra potencialus patogeninių mikroorganizmų šaltinis ir turi būti tinkamai tvarkomos. 
• Sveikatos priežiūros įstaigos turi siekti, kad susidarytų kuo mažiau užterštų krauju medicininių atliekų. 
• Jos turi būti saugiai surenkamos, rūšiuojamos, pakuojamos, ženklinamos, jei reikia, tinkamai dezinfekuojamos ir šalinamos. 
• Pacientams, turintiems sąlytį su užterštomis krauju atliekomis ir darbuotojams, tvarkantiems medicinines atliekas, pavojingos yra infekuotos medicininės atliekos. 

Profesinė darbuotojo ekspozicija krauju 

• Tai darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, taip pat susižeidimas naudotu aštriu instrumentu ir kitu aštriu daiktu, užterštu kito asmens krauju ir (ar) kita potencialiai infekuota biologine medžiaga. 
• Kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai (sperma, makšties išskyros, smegenų, sąnarių, pleuros, perikardo, pilvaplėvės skysčiai, vaisiaus vandenys, seilės su aiškiais arba numanomais kraujo pėdsakais, žmogaus ar lavono organai, audiniai, ląstelės, ŽIV ,HBV, HCV kultūros, terpės su šiais virusais, infekuotų ŽIV, HBV, HCV asmenų kūno skysčiai, audiniai, ląstelės.
• Sveikatos priežiūros įstaigų pacientai ir darbuotojai, patiriantys sąlytį su kito asmens krauju, jo komponentais ir (ar) kūno skysčiais, gali užsikrėsti: B ir C virusiniu hepatitu, ŽIV, maliarija, sifiliu, babezioze, brucelioze, leptospiroze, arbovirusinėmis infekcijomis, Creutzfeldt–Jakob liga, T–limfoma, sukelta HTLV–I, mielopatija, sukelta HTLV–I, ligomis, sukeltomis HTLV–2, virusine hemoragine karštlige. 
• Su medicininėse atliekose esančiu krauju gali būti perduodami stafilokokai, streptokokai, enterobakterijos, Klebsiella bakterijos, Candida albicans (baltas balkšvagrybis, mieliagrybis) ir kiti mikroorganizmai, 
  • su smegenų skysčiu – meningito sukėlėjai.

Kraujo infekcijų sukėlėjai gali būti perduodami tiesiogiai:

• • per nesveiką odą (nutrintą, suskeldėjusią, pažeistą dermatito), 
  • gleivines dėl sąlyčio su infekuotu sukėlėjais krauju ir (ar) kūno skysčiais, 

arba netiesiogiai:

• • per užterštus krauju ir (ar) kūno skysčiais paviršius (instrumentus, daiktus) ar rankas. 
• Darbuotojai šiomis infekcijomis gali užsikrėsti įsidūrę adatomis, susižeidę kitais aštriais daiktais, užterštais infekuoto paciento krauju ir (ar) kūno skysčiais arba tiesiogiai patekus infekuoto kraujo ir (ar) kūno skysčių tiškalų, purslų, aerozolių ant nesveikos darbuotojo odos, akių, nosies, burnos gleivinių.

Pavojingiausi yra infekuoti aštrūs ir neaštrūs daiktai, mikrobų kultūros, sergančių užkrečiamosiomis ligomis pacientų kūno skysčiai. 

• Nežinoma apie ŽIV perdavimo atvejus per smegenų, perikardo, pleuros skysčius. 

Ekskretai (fekalijos, šlapimas), vėmalai, sekretai (ašaros, seilės, skrepliai), jei nėra kraujo – nepavojingi. 

Didžiausią profesinę riziką, tvarkant infekuotas atliekas, sukelia poodinė ekspozicija (įsidūrimas aštriu infekuotų daiktu).

• Užsikrėtimo per kraują tikimybė dėl poodinės ekspozicijos priklauso nuo daugelio veiksnių (įsidūrimo dažnumo, infekcinės dozės, žaizdos gylio ir kt).