Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) – tai mikroorganizmo gebėjimas išgyventi arba augti esant antimikrobinės medžiagos koncentracijai, kurios paprastai pakanka tam mikroorganizmui slopinti arba sunaikinti. Higienos institutas
Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai prisitaiko prie juos žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas. PSO
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant keičiasi ir nebereaguoja į vaistus, todėl infekcijas tampa sunkiau gydyti ir didėja ligų plitimo, sunkių ligų ir mirties rizika.
AMR lemia tai, kad infekcijas tampa sunku ar net neįmanoma gydyti ir
kyla vis didesnė grėsmė, pvz., galimybei atlikti operacijas, gydyti
pacientus, kurių imunitetas nusilpęs, ir organų transplantaciją, taip pat kelia grėsmę vėžio gydymui. Antimikrobinis atsparumas yra tarpvalstybinė ir tarpsektorinė problema ir apibūdinama kaip – lėtai besivystantis, bet grėsmė galinti sukelti pražūtingą pasaulinę pandemiją. Antimikrobinis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra didėjanti pasaulinė našta ir žymi rimtą socialinį ir ekonominį iššūkį, nes prognozuojama, kad dėl neveiklumo 10 milijonų žmonių gali patirti sveikatos sutrikimų. O kasmet dėl didėjančio mirtingumo ir tai tęsiantis iki 2050 m. pasaulio ekonomikai kainuos iki 100 trilijonų JAV dolerių
Dėl atsparumo vaistams antibiotikai ir kiti antimikrobiniai vaistai tampa neveiksmingi, o infekcijas tampa vis sunkiau arba neįmanoma išgydyti.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibūdina kaip “lėtą cunamį”.
Nauja antibakterinių vaistų grupė išradimas 1960–1970 m. ir jų molekulių sėkmingas modifikavimas 1980–1990 m. leido tikėtis, kad šie atradimai visuomet bus spartesni už mikrobų modifikaciją
Tačiau jau XX amžiaus pabaigoje bakterijų atsparumas antibiotikams kai kuriose pasaulio valstybėse pasiekė tokį lygį, kad pasaulio mokslininkai ir praktikai, įvertinę atsparumo augimo tempus ir naujų antibiotikų sukūrimo galimybes, pagrįstai sunerimo dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos. Pavyzdžiui, vieno iš dažniausių infekcijų sukėlėjų ligoninėse – S. aureus – meticilinui atsparių padermių (MRSA) dažnumas centrinės Europos šalyse nuo 1990 m. iki 2001 m. padidėjo nuo 1,7 proc. iki 20,3 proc., o kai kuriose pietų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje pasiekė 40 proc. (Tiemersma E.W. ir kt., 2002). Nėra tokių bakterijų, kurios netaptų atsparios antibiotikams. Dabar įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams svyruoja nuo 0 iki beveik 100 proc. Daugiausia atsparių bakterijų nustatoma Japonijoje, JAV ir Pietų Europos valstybėse.
Sukėlėjų atsparumas antibiotikams viena iš nesėkmingo gydymo ir su tuo susijusių mirties atvejų bei išaugusių gydymo išlaidų priežasčių. JAV ligų kontrolės centro duomenimis, infekcijoms, kurias sukėlė antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, gydyti išleidžiama daugiau kaip 4 mlrd. dolerių.
