Kitos infekcijos

Kroicfeldo–Jakobo liga (toliau – KJL) – centrinės nervų sistemos degeneracinė liga.

KJL sukėlėjas – prionai.

KJL reti atvejai, ilgas ligos inkubacinis laikotarpis.

Prionai gali būti perduodami per ragenos ir smegenų kietojo dangalo transplantus, neurochirurginius instrumentus, kraują ir / ar jo produktus.

Maliarija – viena iš labiausiai paplitusių infekcijų ypač tropikų ir subtropikų klimato juostoje.

Ligos rezervuaras – žmonės, sergantys maliarija, parazitų (plazmodijų) nešiotojai, platina specifiniai platintojai – kai kurie Anopheles genties uodai.

Maliarijos sukėlėjas į uodo organizmą patenka su sergančiojo ir parazitų nešiotojo krauju įkandimo metu.

Sukėlėjų (plazmodijų) nešiotojas – žmogus, nuo jo užsikrečia uodas (būtent Anop- heles genties), kuris ir perneša maliariją kitiems žmonėms.

Maliarija galima užsikrėsti ir per kraują bei jo produktus.

Sifilis. Pirminį sifilį sukeliančios bakterijos į organizmą patenka per gleivinės ir / ar odos pažeidimus.

Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, dažniausiai lytiškai, rečiau – buityje, esant itin glaudžiam kontaktui (naudojantis tais pačiais daiktais buityje).

Sukėlėjas gali būti perduotas ir perpilant kraujo. Serganti motina gali perduoti infekciją vaisiui.

Leptospirozė. Ja serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.).

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai bei gyvūnai.

Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ir / ar kitais kūno skysčiais metu, liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus.

Virusinės hemoragines karštligės (Ebola, Marburgo, Krymo-Kongo, Lassa, Dengė) (toliau – VHK).

Infekcijos šaltinis – ligoniai (karščiuojantys asmenys, keliavę ar gyvenę šalyje, kur sergama VHK).

Užsikrėsti VHK gali asmenys, turėję artimą sąlytį su VHK (šeimos nariai, gyvenantys tose pačiose patalpose, slaugantys ir prižiūrintys ligonius), teikę medicinos pagalbą, turėję tiesioginį sąlytį su ligonio krauju ir (ar) kūno skysčiais, šlapimu, užterštais ligonio daiktais.

Ebola, Marburgo, Krymo–Kongo hemoraginės karštligės. Manoma, kad žmogus pirmiausia užsikrečia tiesioginio sąlyčio su infekuotu  gyvūnu  metu. Taip užsikrėtęs asmuo infekcijų sukėlėjus gali perduoti kitam asmeniui su užkrėstu krauju, kitus kūno skysčius, sperma, taip pat per užterštus drabužius, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai ligonis kraujuoja, vemia, viduriuoja.

Dengė karštligė. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia (galimi užsikrėtimai atliekant kraujo perpylimus, organų transplantacijas).

Bruceliozė. Žmonėms kad užsikrėstų užtenka mažos brucelių dozės. Iš patekimo vietos (odos žaizda, kvėpavimo takų ar virškinimo trakto gleivinė) brucelės patenka į regioninius limfmazgius. Ten joms palankios sąlygos daugintis ir, įveikus apsaugines kliūtis, patekti į kraują.

I ir II tipo žmogaus T –  limfotropinis viruso (HTLV–I, HTLV–II) sukelta leukemija, perpylus kraują ar jo produktus (eritrocitus, trombocitus). Perdavimo tikimybė tuo labiau mažėja, kuo ilgiau produktas saugomas. Virusas gali būti perduodamas, injekcinių preparatų vartotojams dalinantis užterštomis krauju adatomis. Pranešama – apie 44 iki 63 proc. serokonversijos atvejų, nustatytų recipientams HTLV-I infekuotais produktais endeminėse HTVL-I infekcijos vietovėse. Didelis HTLV-II paplitimas tarp injekcinių preparatų vartotojų dėl dalinimosi krauju užterštomis adatomis arba kitais reikmenimis.

Babeziozė pirmuonių babesia, kuriuos perduoda ganyklinės – derma- centor pictus, dermacentor marginatus, taip pat Ixodes genties erkės, sukeliama liga. Patekę į organizmą pirmuonys apsistoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, juose dauginasi. Infekcija gali būti perduodama perpilant infekuotą babeziozės sukėlėju kraują.