Kraujavimas

Kraujavimas

Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus.

Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali būti gyvas.

Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagysles. Kraujavimas – tai pagrindinis visų žaizdų simptomas, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo laipsnio. Nukraujavus gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, ištikti šokas.

Netekęs daug kraujo, žmogus gali mirti.

Kraujavimo rūšys

1. Arterinis kraujavimas – tai pulsuojanti trykštanti šviesiai raudono kraujo čiurkšlė. Kraujas trykšta pro pažeistą arterijos sienelę, nes į arterijas širdis pumpuoja kraują, susidaro kraujospūdis, o pulsuoja todėl, kad kiekvieną kartą širdžiai susitraukus, kraujospūdis padidėja, po to vėl sumažėja. Kraujas šviesus, nes perneša prisijungusį deguonį.Tai labai pavojingas kraujavimas, nes jei pažeista stambesnė arterija, žmogus per kelias minutes, jam nesuteikus pirmosios pagalbos, gali mirtinai nukraujuoti.

2. Veninis kraujavimas – tai plūstantis ar silpna srove tekantis (priklausomai nuo pažeistos veninės kraujagyslės dydžio) tamsiai raudonas kraujas. Dėl kraujo pasiskirstymo dideliame plote, veninėje sistemoje slėgis labai nedidelis, o tamsiai raudona spalva dėl to, kad kraujas atidavęs deguonį audiniams, o iš jų prisijungė anglies dvideginį.

3. Kapiliarinis kraujavimas – negausus kraujavimas, kraujas teka, „rasoja“ iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų). Jis dažniausiai pasitaiko nubrozdinus odą. Šis kraujavimas nėra pavojingas, nes kraujas greitai sukreša ir kraujavimas per kelias minutes sustoja.

Kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis.

Išorinis kraujavimas – tai kraujavimas iš akimi matomos žaizdos, kurią mes galime užspausti.

Vidinis kraujavimas – tai nematomas kraujavimas į vidines kūno dalis.

Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai – žmogus išblykšta, krečia drebulys, pila šaltas prakaitas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas, troškulys, silpnumas, nerimas, gali nualpti, prarasti sąmonę.

Bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau sustabdyti, nes praradus daugiau kraujo, krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ištinka šokas ir, laiku nesuteikus pagalbos, mirtis. Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai, todėl svarbu kuo greičiau suteikti nukentėjusiam reikalingą ir patogią padėtį, nugabenti nukentėjusį į ligoninę. 

Pirmosios pagalbos tikslai:

1. Sustabdyti kraujavimą.
2. Išvengti šoko arba jį gydyti.
3. Išvengti infekcijos.
4. Organizuoti nukentėjusiojo gabenimą į ligoninę.

Kraujavimo stabdymas

1.Užspaudimas pirštais, ranka

• Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. 
• Taikant jį, kraujavimas sustabdomas greičiausiai.
• Tai laikinas būdas.

2. Spaudžiamasis tvarstis
-Naudojamas stipresniam kraujavimui stabdyti (veniniam, arteriniam ar tuo atveju, jei paprastas tvarstis kraujavimo nesustabdo).

Žinotina 

• Tvarstant ir rišant mazgą stipriai nespausti, kad audiniuose nesutriktų kraujotaka. 
• Nerišti mazgo ant žaizdos. Mazgą riškite virš ritinėlio.
• Baigus tvarstyti, jei tvarstis permirksta krauju, galima ranka jį prispausti prie žaizdos ir palaikyti 5-10 minučių. 
• Čiuopti pulsą, stebėti ar nekeičia oda spalvos.

3. Galūnės pakėlimas
-Šis būdas tinka, jei kraujavimas yra nestiprus.

Žinotina 

Jei kraujuoja iš stambiųjų galūnių venų, kad į kraujotaką nepatektų oro ir jis neužkimštų gyvybiškai svarbių kraujagyslių, pakelti galūnę galima tik užspaudus žaizdą. 

4. Maksimalus galūnės sulenkimas  fiksuojant ją tokioje padėtyje (rankos sulenkimas per alkūnės sąnarį ir kojos sulenkimas per kelio sąnarį)

5. Tvarstis

• Naudojamas nestipriam (kapiliariniam, silpnam veniniam) kraujavimui stabdyti. 
• Ant žaizdos dedamas sterilus tvarstis ir aprišamas marle, skarele, audinio atraiža. 
• Jokiu būdu nedėti ant žaizdos nešvarių medžiagų! 

6. Stambiųjų kraujagyslių prispaudimas tipiniuose taškuose
Šis būdas taikomas kraujavimo stabdymo pradžioje. 

Trūkumas – reikalingi įgūdžiai.

Arterijų prie kaulo prispaudimo taškai: 

• a – smilkinio arterija;
• b – miego arterija;
• c – žasto arterija; 
• d – pažasties arterija;
• e – pilvo aorta; 
• f – šlaunies arteriją

Turniketas

– Naudojamas stipriam arteriniam kraujavimui stabdyti, kai spaudžiamuoju tvarsčiu kraujavimo sustabdyti nepavyksta.

-Turniketas dedama tik kraujuojant iš galūnių.

-Jei galūnė nutraukta, turniketą būtina uždėti, net jeigu kraujuoja nežymiai ar visai nekraujuoja, nes po kurio laiko gali prasidėti stiprus arterinis kraujavimas.

Žinotina

•   Turniketą galima naudoti tik tokiu atveju, jei visi taikyti būdai kraujavimo nesustabdo.
•    Negalima naudoti vielos, batų raištelių ir pan.
•    Suveržtos galūnės negalima uždengti (turniketas turi būti gerai matomas).
• Turniketą laikyti ne ilgiau kaip 1,5—2 val. Jei laikoma ilgiau, tai kas valandą reikia ją atleisti ir, prasidėjus kraujavimui, vėl užveržti.
• Turniketo negalima naujoji vaikams jaunesniems kaip 2 metai.

Veiksmai

• 
  Jei turite, užsimaukite pirštines.
• Nurenkite drabužį arba nukirpkite, kad pamatytumėte kraujuojančią vietą.
• Kraujuojančią vietą užspauskite tamponu arba spauskite rankomis. Galite prašyti, kad nukentėjusysis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą.
•  Marlės tamponu užaustą žaizdą sutvarstykite paprastu arba elastiniu bintu.
• Padarykite spaudžiamąjį tvarstį iš tvirtai susukto tvarsčio ir paprasto tvarsčio.
• Prireikus naudokite pagalbinius būdus: pakelkite, sulenkite galūnę.
• persisunkus kraujui, sekantį tvarstį dėkite ant viršaus.