Kūdikių gaivinimas

Kas yra kūdikis:

  • Kūdikiais vadiname vaikus kurių amžius yra nuo 1 mėnesio iki 1 metų.
  • Kadangi kūdikiai yra pakankamai maži, egzistuoja tam tikras skirtumas kai reikia teikti pagalbą kūdikiams, vaikams ar suaugusiems žmonėms. Kūdikiams paspaudimus reikia daryti 2 pirštais, tuo tarpu vaikams viena ranka ir suaugusiems 2 rankomis.
  • Kūdikiams krūtinės ląstą turime paspausti ne daugiau 4 cm.

Svarbiausia atlikite šiuos veiksmus:

  • Įvykus incidentui kuo greičiau iškvieskite pagalbą.
  • Kraujotakos užtikrinimui kuo greičiau atlikite krūtinės ląstos paspaudimus.
  • Kvėpavimo užtikrinimui atlikite įpūtimus.

Situacija 1. Laisvalaikio centre motina paliko priežiūrai, 2 valandoms, kūdikį. O ji pati tuo metu lankėsi baseine. Prižiūrėtoja pakėlė galvą pasikalbėti su kita aukle ir kai vėl atsisuko atgal į vaiką, pamatė, kad jis ramiai guli ir nejuda. Kokie Jūsų veiksmai būtų toliau?

Pirmosios pagalbos kūdikiams algoritmas:

  • Užtikriname aplinkos saugumą.
  • Tikrinam ar kūdikis sąmoningas.
  • Jei nesąmoningas toliau atlikit šiuos žingsnius:
    • Kvieskite pagalbą.
    • Tikrinkite kvėpavimą.
      • Jei kūdikis  kvėpuoja, nepalikite jo vieno, paguldykite į stabilią šoninę padėtį.
      • Jei kūdikis nekvėpuoja nedelsiant pradėkite gaivinimą.
  • Užtikrinkite, kad kūdikis gulėtų ant nugaros, ant kieto pagrindo.
  • Atlaisvinkite krūtinės ląstą nuo drabužių.
  • Pradėkite ir tęskite gaivinimą:
    • Kol jus kas nors pakeis, kūdikis pradės rodyti atsigavimo ženklus: pradės judėti, mirkčioti, kvėpuoti ar atvyks medikai.

Jei aplinka yra saugi tiek kūdikiui tiek mums mes turime įvertinti ar kūdikis yra sąmoningas. Tam turime patapšnoti per kūdikio padukus ir stebėti jo reakciją ar kūdikis kaip nors į tai reaguoja.

  • Jei kūdikis reaguoja, muistosi, verkia, ar rodo kitus ženklus jis yra sąmoningas.
  • Jei kūdikis nereaguoja jis yra nesąmoningas.

Kvieskite pagalbą.

Tuomet atverkite kvėpavimo takus ir tikrinkit kvėpavimą. Uždėkite vieną ranką ant kaktos, kitą ant smakro ir truputėlį atloškite galvą ir pakelkite smakrą.

Pasilenkit, kad jūsų veidas būtų arti vaiko veido ir žiūrėkite į jo krūtinės ląstą ar ji kilnojasi, klausykite ar girdimi kvėpavimo garsai ir bandykite skruostu pajusti iškvepiamo šilto oro srovę.

! Vertinant kvėpavimą (žiūrėti, klausyti ir pajusti), užtrukti ne ilgiau 10 sek. Jei jums kyla abejonių, ar kvėpavimas normalus, elkitės taip, kaip esant nenormaliam kvėpavimui.

! Per pirmąsias minutes po širdies sustojimo kūdikis dar gali atlikti pavienius įkvėpimus.

  • Jei kūdikis kvėpuoja normaliai:
    Paguldyti į stabilią šoninę padėtį.
    Ką nors siųskite arba patys kvieskite pagalbą.
    Patikrinti, ar vaikas vis dar kvėpuoja.
  • Jei kvėpavimas nėra normalus arba kūdikis nekvėpuoja:
    Atsargiai pašalinkite matomą kliūtį kvėpavimo takuose.
    Atlikti penkis įpūtimus.
    Atliekant įpūtimus, žiūrėti, ar vaikas reaguodamas į jūsų pagalbos veiksmus, nepradeda žiaukčioti, kosėti. Tokia reakcija arba jos nebuvimas nulems, kaip jūs įvertinsite gyvybės požymius.

Įpūtimai kūdikiui 

Paguldykite kūdikį taip, kad jo galva būtų neutralioje padėtyje (gulint ant nugaros paprastai kūdikio galva būna prilenkta, ją reikės kiek atlošti) ir pakelti smakrą.

    • Įkvėpkite kiek normaliai kvėpuojant ir sandariai apžioti kūdikio nosį ir burną. Jei vyresnio kūdikio nosies ir burnos apžioti nepavyksta, gaivintojas gali apimti tik kūdikio nosį arba tik burną (apžiojant nosį, sučiaupti lūpas, kad oras nepraeitų pro šalį).
    • Pūsti į kūdikio nosį ir burną tiek, kad akivaizdžiai pakiltų krūtinės ląsta. Įpūtimo trukmė turi būti 1–1,5 sek.
    • Laikykite kūdikio galvos padėtį ir pakeltą smakrą, pasitraukite nuo nukentėjusiojo burnos ir žiūrėkite, kaip nusileidžia krūtinės ląsta išeinant orui.
    • Įkvėpti ir visą veiksmų seką kartoti dar keturis kartus, (vėliau po 2 kartus).
    • Jei kūdikiui arba vaikui nepavyksta veiksmingai atlikti dirbtinio kvėpavimo, gali būti kvėpavimo takų obstrukcija. Tuomet kūdikį būtina pražiodyti ir pašalinti matomą kliūtį. Nebraukyti pirštu aklai.
    • Efektyvius įpūtimus mėginti atlikti iki penkių kartų. Jei vis tiek nepavyksta, pereikite prie krūtinės ląstos paspaudimų.

Kūdikio kraujotaką

  • Jei tikrinate pulsą, būtina įsitikinti, kad neužtrunkate ilgiau 10 sek. Kūdikiui čiuopti žasto arterijos pulsą iš vidinės žasto pusės.

 

  • Jei esate tikras, kad per 10 sek. atsirado gyvybės požymių:
    • Tęsti įpūtimus, jei reikia, kol kūdikis pats pradės pakankamai kvėpuoti.
    • Paguldyti vaiką į stabilią šoninę padėtį, jei jis neatgauna sąmonės.
    • Dažnai vertinti kūdikio būklę iš naujo.
  • Jei vis gyvybės požymių nėra:
    • Pradėti krūtinės ląstos paspaudimus.
    • Derinkite įpūtimus su krūtinės ląstos paspaudimais.

Krūtinės ląstos paspaudimai

Visiems kūdikiams spausti apatinę krūtinkaulio dalį. Kad nebūtų suspausta viršutinė pilvo dalis, surandam spenelius ir braukiam liniją, ir žemiau jos dedam 2 pirštus.

Paspaudimo metu krūtinkaulio poslinkio gylis turėtų būti mažiausiai trečdalis krūtinės ląstos skersmens, bet ne daugiau 4 cm. Labai svarbu tarp paspaudimų leisti krūtinės ląstai visiškai atsipalaiduoti. Paspaudimus atlikti 100 k./min. dažniu (bet ne daugiau 120 k./min.). Po 30 paspaudimų atlošti kūdikio galvą, pakelti smakrą ir du kartus kokybiškai įpūsti. Tęsti paspaudimus ir įpūtimus santykiu 30:2.

Nenutraukti gaivinimo, kol:

  • Vaikui atsiranda gyvybės požymių (pradeda atsigauti, judėti, atsimerkia arba ima normaliai kvėpuoti arba aiškiai užčiuopiamas pulsas daugiau nei 60 k./ min.).
  • Atvyksta kvalifikuotų medikų pagalba ir perima gaivinimą.
  • Jūsų jėgos išsenka.

Stabili šoninė padėtis 

Nesąmoningą kūdikį, kurio kvėpavimo takai atviri ir kuris normaliai kvėpuoja, reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kurios tikslas – apsaugoti nuo kvėpavimo takų obstrukcijos ir sumažinti tikimybę, kad į viršutinius kvėpavimo takus pateks seilių, sekreto arba vėmalų.

    • Paguldyti kūdikį į padėtį, kuo artimesnę tikrajai stabiliai šoninei padėčiai, pažiūrėti, kad per burną galėtų laisvai ištekėti skysčiai.
    • Kūdikio padėtis turi būti stabili. Kūdikiui išilgai nugaros reikia padėti nedidelę pagalvėlę ar susuktą antklodę, kad jis nepasiverstų ant nugaros arba ant pilvo.
    • Žiūrėti, kad niekas nespaustų kūdikio krūtinės ląstos ir netrikdytų kvėpavimo.
    • Turėtų būti įmanoma lengvai ir saugiai kūdikį paversti ant nugaros ir atgal į stabilią šoninę padėtį, nepamirštant apie galimą stuburo kaklinės dalies sužalojimą ir stengiantis stuburą išlaikyti vienoje linijoje.
    • Reguliariai keisti pusę, ant kurios guli kūdikis, kad nesusidarytų pragulos (t. y, kas 30 min.).
    • Suaugusiesiems naudojama stabili šoninė padėtis tinka ir vaikams.

Defibriliatoriaus naudojimas:

  • Vaikas < 1 metų – gaivinti iki pradės judėti ar atvyks GMP.
  • Vaikas > 1 metų – gaivinti iki pradės judėti, arba po 5 ciklų naudoti AID /defibriliatorių.
  • AID naudoti kai tik gaunate, jei įtariate staigų širdies sustojimą.