Legioneliozės prevencija

HN 123:2013 „Sporto klubo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai”

• 32. Kas 3 mėnesius karšto vandens tiekimo sistemoje vandens temperatūra turi būti profilaktiškai pakeliama iki ne žemesnės kaip 66 °C temperatūros ir išlaikoma ne trumpiau kaip 25min.
• 33. Sporto klubo paslaugų teikėjas ne rečiau kaip vieną kartą per metusturi atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti. 
• Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti po ilgesnės kaip vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, arba diagnozavus paslaugų vartotojų susirgimų legionelioze. 
• Tyrimų protokolai saugomi sporto klubo paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2metus.
• 34. Jeigu 1l vandens randama daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, koreguojamos esamos ir / ar imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. 
• Jeigu 1l vandens randama daugiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, vandens tiekimo sistema valoma ir pašalinamas jos kenksmingumas, koreguojamos esamos ir / ar imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. 

HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ 

• Legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 0C, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 °C, o vartotojų čiaupuose iki 60 °C. 

Koks leistinas legionelių kiekis geriamajame vandenyje?

• Nėra nustatyta. 
• Mažiausias kiekis, sukėlęs legioneliozę -5 vnt/l. Labai jautrūs asmenys sergantys vėžiniais susirgimais (ypač kraujo), inkstų nepakankamumu, ŽIV/AIDS.
• Svarbiausia, kad nustačius bet kokį legionelių kiekį, būtų imtasi tinkamų priemonių legionelėms sunaikinti ir būtų sudarytos sąlygos, kad legionelės nesidaugintų.
• Legionelės dauginasi 20-50 C°temperatūroje,
• Gyvuoja, bet nesidaugina, kai temperatūra žemesnė nei 20 °C ir aukštesnė nei 50°C, 
• Žūva, kai temperatūra aukštesnė nei 66° C.

Taršos Legionella pneumophila bakterijomis priežastys

• Reglamentuota karšto vandens temperatūra (+50 – 60°C) palaikoma ne visoje sistemoje, kadangi objektai klaidingai orientuojasi tik pagal iš šildytuvo išeinančio, o ne į jį grįžtančio vandens temperatūrą.
• Neatliekamas terminis “šokas”, kai dėl tam tikrų priežasčių karšto vandens sistemoje temperatūra nukrenta žemiau +50°C.
• Neteisingai atliekamas terminis “šokas”, vandens temperatūrą pakeliant virš 66°C tik vandens šildytuve, o ne visoje sistemoje.
• Nėra galimybės šiltuoju metų periodu atlikti terminio “šoko”, kai karštas vanduo ruošiamas, naudojant centralizuotai tiekiamą termofikacinį vandenį.
• Naudojamas toli nuo vartotojų čiaupų sumaišytas šaltas ir karštas vanduo.
• Netinkamai vykdoma savikontrolė: savikontrolės laboratoriniai tyrimai atliekami iš kart po terminio “šoko”; neturima termometrų vandens temperatūrai čiaupuose matuoti; apie vandens temperatūrą sistemoje sprendžiama tik iš parodymų šilumos mazge.
• Netinkamai vykdomas vandens čiaupų, dušų galvučių valymas, dezinfekcija.

Rekomendacijos legioneliozės profilaktikai.

1. Temperatūros palaikymas 

• Visoje vandens sistemoje nuolat palaikyti +50-60°C karšto vandens temperatūrą: t.y.į vandens šildytuvą grįžtančio vandens temperatūrą ne < +50-60°C ,
• vartotojų čiaupuose –apie +55°C ;

2. Efektyvus terminis “šokas”

• Net trumpam laikui (>nei 20 min.) nukritus karšto vandens temperatūrai, iš kart atlikti terminį “šoką”.
• Terminio “šoko” metu karšto vandens temperatūrą palaikyti aukštesnę nei +66°C visoje sistemoje, t.y. toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose:
  • vandens šildytuve temperatūra turi būti pakelta iki +70-80°C ne trumpiau kaip 25 min., 
  • po to iš kiekvieno čiaupo +66°C temperatūros vanduo turi būti nuleidžiamas 5 min.

3. Cheminė vandens dezinfekcija

• Atlikti cheminį vandens nukenksminimą, jei neefektyvus terminis “šokas” arba nėra galimybės jo atlikti. 
• Sąlygos:
  • karšto vandens temperatūra t.b. ne aukštesnė kaip +30°C;
  • laisvojo chloro kiekis 20 mg/l, išlaikant 2 val. arba 50 mg/l, išlaikant 1 val.; 
  • chloruoto vandens nuleidimas, papildymas geriamuoju vandeniu, kol liekamojo chloro kiekis pasieks 0,5-1 mg/l.
• Laisvojo chloro kiekis turi būti matuojamas ir protokoluojamas!
• Cheminę vandens dezinfekciją gali atlikti tik licencijuotos įmonės, visi darbai bei kritiniai parametrai turėtų atsispindėti darbų priėmimo-perdavimo akte ir t.b. registruoti profilaktinių priemonių registracijos žurnale.

4. Vandens čiaupų valymas, dezinfekcija

• Vandens čiaupų filtrus būtina išimti, nuimti dušų galvutes.
• Mechaniškai ir specialiomis priemonėmis pašalinti apnašas.
• Užmerkti į dezinfekuojantį skystį, pasižyminčiu poveikiu prieš Legionella bakterijas pagal gamintojo rekomendacijas.

5. Taršos dėl stovinčio vandens mažinimas 

• Esant čiaupų, kurie nenaudojami ilgiau kaip savaitę, kartą per savaitę keletą minučių juose nuleisti karštą vandenį.
• Jei karšto vandens šildytuvas buvo nenaudojamas ilgiau kaip savaitę, pakelti jame temperatūrą 1 val. iki +60°C.

6. Tinkama savikontrolė

• Paskirti atsakingą asmenį už legioneliozės profilaktiką.
• Ne rečiau kaip kartą per mėnesį matuoti ir registruoti karšto vandens temperatūrą: išeinančio iš šildytuvo, grįžtančio į šildytuvą, “jautriuosiuose” čiaupuose (2-3);kartą per ketvirtį atlikti laboratorinius tyrimus legionelei nustatyti.
• Savikontrolės laboratorinius tyrimus atlikti praėjus 2 savaitėms po terminės ar cheminės dezinfekcijos ir kartoto kas 2 savaitės tris mėnesius.

7. Saugių vandens sistemų įrengimas

• Vietiniai karšto vandens ruošimo įrenginiai turi būti pajėgūs pakelti vandens temperatūrą iki reikalingos (+70-80°C) terminiam “šokui” atlikti.
• Šaltas ir karštas vanduo turi būti sumaišomas tik greta vartotojų čiaupų. Priešingu atveju turi būti įrengti nuolatinės terminės dezinfekcijos įrenginiai.
• Apsaugoti šalto vandens vamzdynus nuo karšto vandens vamzdynų indukuojamos šilumos izoliacinėmis medžiagomis ar nutolinant nuo karšto vandens vamzdynų. 
• Neturi būti jokių aklinų vamzdynų atšakų.