Pirčių saugos reikalavimai

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojo  Lietuvos higienos norma HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“

• Higienos norma reglamentuoja, kad pirties paslaugų teikėjas privalo teikti tik saugias paslaugas ir ši veikla gali būti vykdoma tik turint šiai veiklai teisės akto nustatyta tvarka išduotą leidimą – higienos pasą.

Pirtis – pastatas arba patalpos, skirtos higienos poreikiams tenkinti, kaitintis, pertis.

• Pirties paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus naudojimą, su paslauga susijusią galimą riziką pirties paslaugų vartotojo sveikatai, galimas pasekmes, saugaus pirties paslaugų vartotojų elgesio taisykles (pvz., informaciją apie alkoholio vartojimą, vaikų priežiūrą, paslaugų vartotojų sveikatos būkles, kurioms esant nerekomenduojama naudotis pirtimi ir pan.), vidaus tvarkos taisykles.
  • Informacija pirties paslaugų vartotojui turi būti suteikta prieš paslaugų vartotojui įsigyjant paslaugas (sudarant paslaugų teikimo sutartį). 

Reikalavimai paslaugų teikėjams

• Reikšmingą poveikį pirčių paslaugų vartotojams gali turėti ir personalas, tai yra, paslaugų teikėjai, todėl svarbu, kad šie asmenys būtų sveiki ir prieš pradėdami dirbti, o vėliau kasmet dirbtų tik pasitikrinę sveikatą bei turėtų Asmens medicininę knygelę (forma Nr. F048/a), kuri laikoma apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje. 
  • Šie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“.
• Pirties paslaugas teikiantys asmenys, tiesiogiai susiję su pirties paslaugų vartotojų aptarnavimu ir galintys daryti tiesioginę įtaką pirties paslaugų vartotojų sveikatai, turi turėti higienos ir pirmosios pagalbos žinių bei tai patvirtinančius sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus, kurie taip pat laikomi paslaugų teikimo vietoje. 

Pirties įrengimo reikalavimai

• Statiniai ir patalpos, kuriuose įrengta pirtis, juose esantys įrenginiai, įranga turi būti saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo, apsinuodijimo ir pan.).

Pirtyje turi būti įrengtos šios patalpos:

• Persirengimo patalpa (-os). Persirengimo patalpos (-ų) gali nebūti, jeigu pirtis įrengta apgyvendinimo, asmens sveikatos priežiūros ar kitą veiklą vykdančiame objekte ir pirties paslaugų vartotojui sudarytos sąlygos persirengti minėtą veiklą vykdančių objektų patalpose (pvz., kambaryje, palatoje, persirengimo kambaryje) ir šios patalpos yra tame pačiame pastate ar su pirtimi sujungti šildomais koridoriais, galerijomis, tuneliais ir pan..
  • Persirengimo patalpoje (-ose) turi būti įrengtos vietos persirengti (suolai, kėdės ir pan.) ir drabužiams bei daiktams susidėti (spintelės, lentynos, kabliukai ir pan.). Taip pat turi būti ne mažiau kaip vienas plaukų džiovintuvas 10 persirengimo vietų.
  • Persirengimo, poilsio, prausimosi, kaitinimosi patalpose turi būti  pakabinti termometrai:
    • spiritiniai; 
    • bimetaliniai;
    • spyruokliniai.
• Kaitinimosi patalpa (-os).
  • Kaitinimosi patalpos skirstomos :
    • Sauso karšto oro (temperatūra 80°-100° C, santykinė oro drėgmė iki 30%);
    • Garinė (temperatūra 50°-80° C, santykinė oro drėgmė iki 30-75%);
    • Drėgnoji (temperatūra 40°-50°C, santykinė oro drėgmė iki 60-100%);
    • Infraraudonųjų spindulių (temperatūra 40°-65°C, santykinė oro drėgmė iki 30-60%). 
• Dušo (prausyklos) patalpa (-os).
  • Dušo (prausyklos) patalpoje (-ose) dušai turi būti atskirti pertvaromis, juose įrengtos lentynos prausimosi priemonėms susidėti, kabliukai daiktams pasikabinti bei turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas dušo ragelis 5 persirengimo vietoms.
• Tualetas (-ai);
  • Tualete vienas unitazas ir viena praustuvė skiriama 30 persirengimo vietų.
• Prireikus pagalbinė (-ės) patalpa (-os) arba kitoje (-ose) pirties patalpoje (-ose) įrengta zona inventoriui, valymo priemonėms ir pan. laikyti. 
  • Zona inventoriui, valymo priemonėms ir pan. laikyti negali būti įrengta kaitinimosi patalpoje.
• Jei kaitinimo krosnis kūrenama kietu kuru ir ją kurti leidžiama pirties paslaugų vartotojui, prie krosnies turi būti žarsteklis, semtuvas žarijoms ir apsauginės pirštinės.
• Kaitinimo krosnis turi būti atitverta karščiui atsparia užtvara. 
• Pirtyje turi būti kaitinimosi patalpoje (-ose) saugūs patiesalai atsisėsti (ne mažiau kaip kaitinimosi patalpoje (-ose) vietų).
• Durys be automatinų įtaisų ir turi atsidaryti į išorę.
• Ant cementinių grindų – medinės grotelės.
• Pirtyje turi būti įrengtas geriamo vandens vandentiekis ir vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus: Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
  • Jei naudojamas atviro gamtinio vandens telkinio vanduo, jo vamzdynas turi būti nudažytas skirtinga nuo  geriamojo vandens spalva ir nurodoma, kad vanduo netinkamas gerti.

Pirties patalpų mikroklimatas

• Persirengimo patalpoje, duše (prausykloje), tualete oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C ir ne aukštesnė kaip 27 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s.
• Persirengimo patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 150 lx. 
• Kaitinimosi, dušo (prausyklos), tualeto patalpų, laiptinių, koridorių – ne mažesnė kaip 50 lx. Pirtyje turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 5 lx avarinis apšvietimas. 
• Kaitinimosi patalpoje (-ose) dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami karščiui ir drėgmei atsparūs šviestuvai.

Vandens telkiniai

Jeigu pirties paslaugos teikiamos šalia vandens telkinių, kur pirties paslaugų vartotojams įrengtos maudymosi vietos, kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka įteisintos kaip paplūdimiai, jos turi atitikti šiuos reikalavimus:

• maudymosi vietos turi būti pažymėtos, švarios, 
• priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, saugus;
• jeigu maudytis draudžiama arba nerekomenduojama, pirties paslaugų vartotojai turi būti apie tai informuojami nurodant priežastis. 
  • Informacija turi būti pateikiama raštu, gerai pirties paslaugų vartotojui matomoje vietoje.

Nauji reikalavimai karštam vandeniui ir laboratorinių tyrimų atlikimui

Higienos normoje nustatytos privalomos legioneliozės ir kitų infekcinių susirgimų profilaktikos priemonės:

• Karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 laipsnių (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), o šalto – ne aukštesnė kaip 20 laipsnių (išmatavus temperatūrą po 2 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
• Profilaktiškai turi būti atliekamas karšto vandens temperatūros pakėlimas iki + 66 laipsnių kas 3 mėnesius ir išlaikoma ne mažiau kaip 25 min.
• Geriamojo vandens (karšto ir šalto) mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
• Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, taip pat kai diagnozuojama susirgimų legionelioze. 
• Tyrimų protokolai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus.
• Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. 
• Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, vandens tiekimo sistema valoma ir padaroma nekenksminga, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių. 
• Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir kenksmingumo šalinimą, atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti. 
• Vandens mėginiai turi būti imami praėjus ne mažiau kaip 2 savaitėms po vandens dezinfekcijos.

Priežiūros reikalavimai 

Patalpos, įrenginiai, įranga, inventorius turi būti švarūs, valomi pirties paslaugų teikėjo nustatyta tvarka.

• Duše (prausykloje), tualete esantys įrenginiai valomi ir dezinfekuojami kasdien.
• Paviršiai, kurie gali liestis su paslaugų vartotojo oda, dezinfekuojami biocidiniais produktais, naikinančiais tuberkuliozės bakterijas, mielinius ir sporas sudarančius grybelius.
• Daugkartinio naudojimo prausimosi inventorius, jeigu pirties paslaugų vartotojai juo aprūpinami, po kiekvieno panaudojimo išplaunamas ir dezinfekuojamas.
• Kiekvienam pirties paslaugų vartotojui turi būti tiekiami tik išskalbti, išlyginti ir kitų pirties paslaugų vartotojų po to nenaudoti skalbiniai (pvz., rankšluosčiai), kepurės, chalatai, vienkartinės šlepetės (jeigu pirties paslaugų vartotojai jais aprūpinami).
• Visi vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto, valymo, kenksmingumo šalinimo, profilaktikos darbai turi būti registruojami Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnale.

Jei pirčių paslaugų teikimo vietoje yra įrengtas baseinas, jo įrengimas ir priežiūra turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ Galiojanti suvestinė redakcija:2017-05-01 –