Racionalaus antimikrobinio gydymo principai
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) kelia didelę grėsmę sveikatai ir socialinei bei ekonominei padėčiai, gali sukelti pražūtingus padarinius ir pasekmes milijonų žmonių sveikatai visame pasaulyje, jei nebus imtasi konkrečių veiksmų jai spręsti. Tinkamas antimikrobinių vaistų naudojimas prevencinėms ir gydymo priemonėms yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti tolesnę sėkmingai veikiančios bendros ir sudėtingų medicininių intervencijų sėkmę ir sulėtinti arba sustabdyti atsparumo progresą.
Priėmus PSO Pasaulinį antimikrobinio atsparumo veiksmų planą 2015 m. gegužės mėn. valstybės narės padarė didelę pažangą. Visi suinteresuotieji subjektai, siekdami užtikrinti, kad atsparumui antimikrobinėms medžiagoms būtų skiriamas deramas dėmesys ir kad jis taptų prioritetu sveikatos apsaugos veiksmų darbotvarkėje visose šalyse.
Pasaulinės programos ir renginiai, pavyzdžiui, Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė, ir toliau padeda didinti visuomenės informuotumą ir supratimą, kad būtų galima didinti veiksmų mastą.
Netinkamas ir perteklinis antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonių medicinoje ir maisto gamyboje prisidėjo prie to, kad padaugėjo AMR paplitimą.
Žmonių sveikatos sektoriuje pagrindinė priežastis, kurią nurodo sveikatos priežiūros darbuotojai ir studentai – piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, tai yra supratimo ir tinkamos kompetencijos trūkumas kovojant su antimikrobiniu atsparumu.
Pagrindinis būdas spręsti šią problemą ir užtikrinti tinkamą antimikrobinių medžiagų vartojimą – užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojai įgytų ugdymą ir mokymą, įgytų kompetencijų, reikalingų siekiant užkirsti kelią antimikrobiniam atsparumui ir su juo kovoti, kaip nurodyta pirmajame AMR tiksle.
Nors dauguma šalių yra parengusios nacionalinį veiksmų planą, skirtą kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, skirtumai kokybės ir nevienodos aprėpties iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti sveikatos priežiūros darbuotojų švietimą ir mokymą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, reikia standartizuoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms skirtus švietimo išteklius, kurie atspindėtų pasaulinius įrodymus ir geriausią praktiką, tačiau galėtų būti pritaikyti vietos lygmeniu. Šiuo metu žinoma, kad švietimo ir mokymo pajėgumai ir ištekliai įvairiuose regionuose ir aplinkoje labai skiriasi.
Ši PSO kompetencijų sistema, skirta švietimui atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje, yra strategiškai svarbi ir savalaikė, atsižvelgiant į plačiai paplitusią nuomonę, kad sveikatos priežiūros darbuotojai mano, jog jiems trūksta žinių ir kompetencijos šia tema, todėl antimikrobiniai vaistai vartojami netinkamai.
