Įvadas

Klausykite sugeneruotą audio tinklalaidę šia tema:

Kas yra pirmoji pagalba?

Pirmoji pagalba yra pradinė pagalba, teikiama siekiant išsaugoti nukentėjusiojo ar staiga susirgusio žmogaus gyvybę. Ji yra ypač svarbi nelaimės atveju, kai galite būti pirmasis ar vienintelis asmuo, galintis padėti. Žinios ir įgūdžiai suteikti pirmąją medicinos pagalbą padeda sumažinti stresą ir efektyviau valdyti situaciją. Greitas reagavimas gali būti lemiamas nukentėjusiojo gyvybei.

Ką pirmiausia turi įvertinti pirmosios pagalbos teikėjas?

Pirmosios pagalbos teikėjas turi greitai įvertinti esamą situaciją. Tai apima aplinkos saugumą sau, šalia esantiems žmonėms ir nukentėjusiajam. Taip pat būtina įvertinti asmenų, kuriems reikia pagalbos, būklę ir skaičių. Svarbiausia yra užtikrinti saugią aplinką prieš pradedant teikti pagalbą.

Kaip įvertinti galimus aplinkos pavojus autoįvykio vietoje?

Visuomet įvertinkite aplinkos saugumą sau, nukentėjusiajam ir šalia esantiems žmonėms. Autoįvykio vietoje pavojų gali kelti kiti eismo dalyviai, gaisras, rūkymas ar dūmai, sugadintos transporto priemonės, išsilieję degalai ar kitos cheminės medžiagos, apgadinti elektros laidai ar aukštos įtampos laidai, netvirtos konstrukcijos, bei neadekvatūs ar neblaivūs asmenys. Svarbu atsiminti, kad saugi vieta gali greitai tapti nesaugia, pavyzdžiui, esant gaisrui ar dujų nutekėjimui.

Ką daryti, jei įvykio vieta nesaugi?

Jei įvykio vieta nesaugi, išlaikykite saugų atstumą ir nedelsiant kvieskite specialiąsias tarnybas (ugniagesius, policiją) bendruoju pagalbos telefonu 112. Pirmąją pagalbą teikite tik gavę leidimą iš specialiųjų tarnybų. Kai kuriais atvejais galite patys pašalinti pavojų, pavyzdžiui, išjungti elektrą arba perkelti nukentėjusįjį į saugesnę vietą.

Kaip tinkamai pažymėti autoįvykio vietą ir pastatyti automobilį?

Autoįvykio vietoje visų pirma nedarykite jokių skubotų veiksmų ir pagalvokite apie tai, kaip apsaugoti įvykio vietą. Pirmąją pagalbą teikiantis asmuo savo automobilį turėtų pastatyti ne arčiau kaip 10 metrų nuo susidūrusių automobilių ir įjungti avarinį signalą. Siekiant, kad sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 metrų, avarinio sustojimo ženklas turi būti pastatytas: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 metrų atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

Ką daryti teikiant pagalbą eismo įvykio atveju be nukentėjusiojo priežiūros?

Įjunkite savo automobilyje avarinę šviesos signalizaciją ir pastatykite avarinio sustojimo ženklus. Įvertinkite pavojų, pašalinkite arba, kiek įmanoma, sumažinkite jį. Pažiūrėkite, ar ant transporto priemonės nėra įspėjamųjų ženklų – jei nežinote jų reikšmės, laikykitės atokiau, ypač jei kas nors išsiliejo ant kelio. Prieš prisiliesdami prie automobilio, stabilizuokite ratus (dėkite atramas ir t.t.). Viduje įjunkite rankinį stabdį, išjunkite degimą. Jei atjungiate akumuliatorių, pirmiausia atjunkite neigiamą elektrodą. Atidarykite langus ir dureles, jei nepavyksta – daužykite langą. Nesistenkite ištraukti automobilyje įstrigusio nukentėjusiojo, nebent jam neišvengiamai gresia pavojus. Apsidairykite aplinkui, nes nukentėjusieji gali būti nublokšti toliau nuo automobilio arba dėl streso nuėję toliau.

Kaip elgtis, jei avariją patyrė motociklininkas ar dviratininkas?

Jei avariją patyrė motociklininkas ar dviratininkas, nejudinkite jo, nebent jam gresia neišvengiamas pavojus. Nenuimkite šalmo, palikite tai greitosios pagalbos medikams, išskyrus atvejį, kai nukentėjusysis yra nesąmoningas ir nekvėpuoja.

Kaip tinkamai kviesti pirmąją pagalbą?

Greitąją medicinos pagalbą iškvieskite patys arba paprašykite pagalbininko. Skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 (jis veikia visoje Lietuvoje ir Europoje) ir paprašykite sujungti su greitąja medicinos pagalba. Dispečeriui apibūdinkite vietą, kur turi vykti greitoji medicinos pagalba (nurodykite rajoną, gatvę, kelią, adresą), pateikite kitus orientyrus. Padiktuokite savo telefono numerį ir pasakykite vardą. Išsamiai apibūdinkite, kas atsitiko, nurodykite galimą nukentėjusiųjų skaičių, jų amžių, informuokite, ar nukentėjusieji sąmoningi ir ar kvėpuoja. Pranešę apie iškvietimą, neišjunkite telefono, nes dispečeris gali suteikti papildomų nurodymų iki atvykstant medikams. Jei neturite telefono, paklauskite pagalbininko ar nukentėjusiojo, ar jie turi telefoną. Pagal galimybes naudokite radijo ryšį, elektroninį paštą, vėliavas ar šviesos signalus.

Atsiminkite:

Pirmoji pagalba tai yra pradinė pagalba, siekiant išsaugoti nukentėjusiojo ar staiga susirgusio žmogaus gyvybę. 

Įvykus nelaimei, Jūs galite būti pirmasis arba vienintelis galintis suteikti pagalbą. 

Žinojimas, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir įgūdžių lavinimas padės sumažinti stresą bei valdyti situaciją. 

Sugaištas laikas gali būti lemiamas nukentėjusiojo gyvybei.

Atminkite, kad pirmosios pagalbos teikėjas turi greitai įvertinti esamą situaciją:

• aplinkos saugumą sau, šalia esantiems žmonėms, nukentėjusiajam. 
• asmenų kuriems reikia pagalbos būklę ir kiekį. 

Taip pat reikia kuo greičiau iškviesti pagalbą, skambinti 112. 

Jeigu įmanoma, prieš teikiant nukentėjusiems pirmąją pagalbą, reiktų gauti jų sutikimą padėti.