Vartotojų informavimo reikalavimai Copy

Maisto ženklinimas – tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose.

Svarbu! Nurodyti privalomi duomenys ant pakuotės ar etiketėje turi būti atspausdinti taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų x aukštis, būtų lygus 1,2 mm arba didesnis. Jeigu pakuotės didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 80 cm², tokiu atveju šrifto dydžio x aukštis turi būti lygus 0,9 mm arba didesnis.

Maisto produktų ženklinimas vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011, Higienos norma HN 119:2014.

Šie teisės aktai nustato vartotojų informavimo apie maisto produktus ir maisto produktų partijos identifikavimo reikalavimus. Ženklinimo reikalavimai taikomi visiems į restoranus, ligonines, valgyklas ir kitas viešojo maitinimo įstaigas teikiamiems maisto produktams.

Bendrieji ženklinimo reikalavimai

  • Ženklinamiems maisto produktams neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės.
  • Jei maisto produktai galutiniam vartotojui ar viešojo maitinimo įstaigai yra pateikiami nefasuoti, higienos normoje nurodyta informacija pateikiama atitiktį patvirtinančiuose dokumentuose ar kainų etiketėse.
  • Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildoma ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalbomis.

MAISTO PRODUKTO ŽENKLINIMO PAVYZDYS

MAISTO PRODUKTO ŽENKLINIMO PAVYZDYS

Maisto produkto pavadinimas

• Ženklinant maisto produktus turi būti nurodytas įprastinis arba teisės aktuose reglamentuotas maisto produkto pavadinimas: įprastinio maisto produkto pavadinimo pavyzdys: saldainis „Paukščių pienas“ (nei prekės ženklas, nei registruotas produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj maisto produkto pavadinimo).

• Teisės aktuose reglamentuoto maisto produkto pavadinimo pavyzdys: vaisių sultys, vaisių nektaras: pavadinimas „vaisių sultys“ vartotinas tik kalbant apie skystį, sunkiamą iš sveikų, prinokusių, šviežių arba atšaldytų vienos ar daugiau sumaišytų rūšių vaisių; jo spalva, aromatas ir skonis būdingas tiems vaisiams, iš kurių jis pagamintas; pavadinimas „vaisių nektaras“ vartotinas tik kalbant apie gaminį, gaunamą į vaisių sultis, vaisių sultis iš koncentrato, koncentruotas vaisių sultis, vaisių sulčių miltelius, vaisių tyrę arba jų mišinį pridedant vandens, cukrų ir (arba) medaus.

• Kartu su parduodamo maisto produkto pavadinimu turi būti pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą (pavyzdžiui, susmulkintas į miltelius džiovintas česnakas, rūkytas kumpis).

Sudedamųjų dalių sąrašas

  • Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos gamyboje naudotos maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia tvarka pagal kiekį.
  • Alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produkto pavadinimas pabrėžiamas pateikiant jį taip, kad jis aiškiai išsiskirtų iš kitų sąrašo sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių arba fono spalvą.
  • Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, pavyzdžiui: „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto (-ų) [organizmo (-ų) pavadinimas]“.

Sudedamosios dalies kiekis procentais

Nurodomas, kai:

  • tam tikra sudedamoji dalis yra nurodoma maisto produkto pavadinime;
  • tam tikra sudedamoji dalis yra apibūdinama žodžiais, piešiniais ar grafiniais ženklais.
  • Pavyzdžiui, jei jogurto pavadinimas yra „Jogurtas su braškėmis“, turi būti nurodytas jogurte esančių braškių kiekis.
  • Sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių kategorijos kiekis nurodomas maisto produkto pavadinime arba iš karto po jo arba sudedamųjų dalių sąraše, susijusiame su atitinkama sudedamąja dalimi arba sudedamųjų dalių kategorija.

Grynasis kiekis

  • Skysčių grynasis kiekis privalo būti nurodytas litrais, centilitrais arba mililitrais, kitų produktų – kilogramais arba gramais.
  • Kai kietas maisto produktas pateikiamas skystoje terpėje, ženklinant nurodomas ir grynasis maisto produkto svoris be skystos terpės, o jei maisto produktas yra glazūruotas – be glazūros.
  • Pavyzdžiui, ženklinant konservuotus žirnelius nurodoma: grynasis svoris 690 g, sausasis svoris 430 g.

Maistingumo deklaracija

  • Maistingumo deklaracijoje nurodoma ši informacija:
  • energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai.
  • Deklaracijos turinys gali būti papildytas nurodant mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, skaidulinių medžiagų ir vitaminų ar mineralinių medžiagų (kurių kiekiai yra dideli) kiekius.
  • Informacija nurodoma 100 g arba 100 ml produkto.
  • Energinė vertė ir maistingųjų medžiagų kiekiai taip pat gali būti nurodomi vienai porcijai ir (arba) vartojimo vienetui, jei etiketėje nurodomos naudojamos porcijos arba vieneto kiekis ir pakuotėje esančių porcijų arba vienetų skaičius.

Teiginiai apie maistingumą

Teiginys apie maistingumą – apibūdinimas, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad produktas turi tam tikrų naudingų savybių dėl kaloringumo, maistinių arba kitų medžiagų, pavyzdžiui: „daug omega-3 riebalų rūgščių“ ar „be riebalų“.

Teiginiai apie sveikumą

  • Teiginys apie sveikumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos, pavyzdžiui: „Geležis padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą“ ar „Graikiniai riešutai padeda gerinti kraujagyslių elastingumą“.
  • Leidžiama vartoti tik tuos teiginius apie maistingumą ir sveikumą, kurie atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą ir yra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašus.

Minimalus tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip:

  • „Geriausias iki…“, kai datoje rašoma diena (pvz., 05-12-2019), arba „Geriausias iki …12-2019 (pabaigos)“, kitais atvejais šalia šių žodžių užrašoma data arba nuoroda į tai, kurioje pakuotės vietoje ji yra.
  • Tačiau maisto produktų, kurie mikrobiologiniu atžvilgiu yra greitai gendantys, minimalus tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip: „Tinka vartoti iki…“ ir įrašoma data (diena, mėnuo, metai) arba nuoroda į tai, kurioje ženklinimo vietoje ji nurodyta, o po šios informacijos, jei reikia, aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina paisyti.

Užšaldymo data

Reikia nurodyti šaldytos mėsos, šaldytos mėsos pusgaminių ir šaldytų neperdirbtų žuvininkystės produktų užšaldymo datą arba pirmojo užšaldymo datą, jei produktas buvo užšaldytas daugiau nei vieną kartą: „Užšaldyta … (data)“.

Data rašoma taip: diena, mėnuo ir metai.

Maisto tvarkymo subjekto pavadinimas ir adresas

Turi būti nurodytas Europos Sąjungoje įsisteigusio ir atsakingo už informaciją apie maistą maisto tvarkymo subjekto (gamintojo, pakuotojo, pardavėjo ar importuotojo į Europos Sąjungos rinką) pavadinimas ir adresas.

Pavyzdžiui: gamintojas UAB „X“, adresas: Ygrikų g. 191, LT-07170 Vilnius, Lietuva.

Informacija apie kilmės vietą

  • Pateikti informaciją apie kilmės šalį ar kilmės vietą visada privaloma ženklinant medų, šviežius vaisius ir daržoves, vyną, alyvuogių aliejų, ekologiškus maisto produktus, žuvis bei jautieną ir jos produktus, šviežią, atšaldytą arba sušaldytą kiaulieną, avieną, ožkieną ir naminių paukščių mėsą.
  • Kitais atvejais informaciją apie kilmės vietą būtina pateikti tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės. Pavyzdžiui, kai ant produkto pakuotės yra pavaizduotas visame pasaulyje žinomas simbolis – Eifelio bokštas, vartotojas pagrįstai gali manyti, kad minėtas produktas yra iš Paryžiaus, todėl reikėtų nurodyti produkto kilmės šalį.
  • Tais atvejais, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta yra nurodyta, tačiau ji skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos, taip pat nurodoma atitinkamos pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmės šalis ar kilmės vieta, arba nurodoma, kad pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis ar kilmės vieta yra kita nei to maisto produkto (pavyzdžiui, tuo atveju, kai braškių uogienei, pagamintai Lietuvoje ir paženklintai kilmės nuoroda „Kilmės šalis – Lietuva“, buvo naudotos Lenkijoje užaugintos braškių uogos).

Identifikavimo ženklas

Identifikavimo ženklas – tai ovalo formos ženklas, kuriame pateikiama ši informacija: viršuje – sutrumpintas šalies gamintojos pavadinimas didžiosiomis raidėmis (pavyzdžiui, LT), centre – veterinarinio patvirtinimo numeris (pavyzdžiui, 00-22), apačioje – sutrumpintas Europos bendrijos pavadinimas didžiosiomis raidėmis – EB.

Saugoma kilmės vietos nuoroda

Ši nuoroda suteikiama konkrečios vietovės produktams, kurių kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais ir kurio visi gamybos etapai vykdomi apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Pavyzdžiui, tokią nuorodą turi Lietuvoje surenkamas Seinų ir Lazdijų krašto medus, Graikijoje gaminamas fetos (φέτα) sūris, Italijoje – Parmos kumpis (Prosciutt di Parma).

Saugoma geografinė nuoroda

Šia nuoroda žymimi konkrečios vietovės produktai, kurių tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskiriama jo geografinei kilmei ir kurio bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Pavyzdžiui, tokį statusą turi kolumbiška kava „Café de Colombia“.

Garantuotas tradicinis gaminys

Produktas ir jo pavadinimas laikomas tinkamu registruoti kaip garantuotas tradicinis gaminys, jei juo apibūdinamas konkretus maisto produktas, kurio gamybos, perdirbimo metodas ar sudėtis atitinka to produkto gaminimo tradicijas arba kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, tokį statusą turi lietuviškas skilandis, itališkas sūris Mozzarella.

Informacija apie ekologiškumą

ES pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto produktai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu. Šalia taip pat turi būti nurodyta kontrolės įstaigos, tikrinančios ir sertifikuojančios ekologinės produkcijos gamintojus, pavadinimas ir kodas bei „ES žemės ūkis“, „ne ES žemės ūkis“,

„ES ir ne ES žemės ūkis“ arba konkrečios šalies, kurioje produktas ar jo pagrindinės žaliavos buvo išaugintos, pavadinimas.

Lietuvoje užauginti ar pagaminti ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai privalo turėti ir prekės ženklą „Ekologinis žemės ūkis“

Europos lapas
Ekologinis žemės ūkis

Specialieji ženklinimo reikalavimai

Ženklinant konkrečius maisto produktus, be bendrųjų, išvardintų ženklinimo reikalavimų, daugeliui maisto produktų taikomi specialieji ženklinimo reikalavimai (pavyzdžiui, ant vaisių pakuotės etiketės papildomai reikalaujama nurodyti klasę – ekstra klasė, II klasė ar I klasė, ant jautienos – identifikavimo ženklą, rodantį, kad mėsa pagaminta nustatyta tvarka patvirtintose įmonėse).

Papildomi užrašai turi būti pateikti ženklinant:

  • Maisto produktus, kuriuos gaminant naudotos įpakavimo dujos ir taip pailgintas jų tinkamumo vartoti terminas, papildomu užrašu „Supakuota naudojant apsaugines dujas“.
  • Maisto produktus su saldikliu (saldikliais) papildomu užrašu „Su saldikliu (saldikliais)“. Šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo.
  • Maisto produktus, į kuriuos pridėta cukraus ir saldiklio, papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais)“.
  • Maisto produktus, turinčius aspartamo, papildomu užrašu „Turi fenilalino šaltinį“.
  • Maisto produktus, į kuriuos pridėta daugiau nei 10 proc. poliolių, papildomu užrašu „Vartojimas dideliais kiekiais gali laisvinti vidurius“.

Maisto produktų, turinčių chinino ir kofeino, ženklinimas:

  • Chininas ir kofeinas gaminant ar ruošiant maisto produktą vartojami kaip kvapiosios medžiagos, sudedamųjų dalių sąraše jų pavadinimai turi būti nurodyti po žodžių „Kvapiosios medžiagos“.
  • Kai gėrime, skirtame tiesiogiai vartoti be jokių pakeitimų, arba gėrime, pagamintame iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto, kofeino (nesvarbu, iš kokio šaltinio) dalis yra didesnė kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims“. Šis užrašas turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml. Šie reikalavimai netaikomi kavai ir arbatai.

Genetiškai modifikuotų organizmų ženklinimas

Ženklinant maisto produktus, kuriuose yra daugiau kaip 0,1 proc. genetiškai modifikuotų organizmų (GMO)*, turi būti nurodyta, kad produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO – tai organizmas, išskyrus žmogų, kuriame genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis ir (arba) natūralios rekombinacijos būdu).

Maisto produktų ženklinimas, pateikimas ir reklamavimas

  • Ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo, visų pirma dėl:
  • maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo;
  • maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi;
  • užuominos apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs maisto produktai.

Maisto produktų partijos identifikavimas

Maisto produktu negalima prekiauti, jei jis neturi nuorodos, leidžiančios identifikuoti partiją, kuriai priklauso maisto produktas.

Reikalavimas netaikomas:

• Kiekvieną partiją nurodo maisto produkto gamintojas ar pakuotojas arba pirmasis ES įsisteigęs jo pardavėjas.

• Nuorodas apie partijos identifikavimą savo atsakomybe nustato ir patvirtina veiklos vykdytojas.

• Prieš kiekvieną nuorodą turi būti raidė L, išskyrus tuos atvejus, kai partijos nuoroda aiškiai skiriasi nuo kitų ant etiketės esančių nuorodų.

• Jei maisto produktai yra fasuoti, partijos identifikavimo nuoroda ir atitinkamais atvejais raidė L pateikiama ant fasavimo pakuotės arba ant tokios pakuotės pritvirtintoje etiketėje.

• Jei maisto produktai nefasuoti, partijos indentifikavimo nuoroda ir atitinkamais atvejais raidė L nurodoma ant bendrosios pakuotės ar ant konteinerio arba atitinkamuose prekybos dokumentuose.

• Visais atvejais maisto produkto partijos identifikavimo nuoroda turi būti aiškiai matoma, lengvai įskaitoma ir neištrinama.

• Jei etiketėje yra nurodyta minimalaus tinkamumo vartoti termino data arba užrašas „Tinka vartoti iki… (data)“, partijos identifikavimo nuorodos ant maisto produkto gali nebūti, tačiau tuo atveju data turi būti neužkoduota ir nurodyta tokia tvarka: diena, mėnuo.

Maisto priedai

Maisto priedai vartojami norint išsaugoti natūralias produkto savybes ir maistinę vertę, padidinti maisto laikymo trukmę, palengvinti maisto produktų pakavimą, gabenimą ir laikymą.

Bendrieji maisto priedų vartojimo kriterijai

• Maisto priedus leidžiama vartoti tik tada, kai yra pagrįstas technologinis poreikis ir tikslo negalima pasiekti kitomis ekonominiu ir technologiniu požiūriu priimtinomis priemonėmis.

• Maisto priedų vartojimas maisto produktuose neturi būti kenksmingas vartotojų sveikatai.

• Maisto priedų vartojimas maisto produktuose neturi klaidinti vartotojo.

• Maisto priedai į maisto produktus turi būti dedami minimaliais kiekiais, būtinais pasiekti technologinį efektą, bet neviršijančiais leidžiamų kiekių gatavame produkte.

Simbolis „Rakto skylutė“

• Tai Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvoje įteisintas tarptautinis maisto produktų ženklas, kuris taip pat naudojamas Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje bei Islandijoje.

Simbolis „Rakto skylutė“

• „Rakto skylutės“ simboliu žymimi maisto produktai, kuriuose: mažiau riebalų, mažiau cukraus, mažiau druskos, daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kituose tos pačios grupės produktuose.

• Juo siekiama: mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, antsvoriu, nutukimu, antrojo tipo cukriniu diabetu.

Kiti teisės aktai, reglamentuojantys maisto produktų  ženklinimą

Maisto produktų, papildytų vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis, ženklinimas turi atitikti 2006 m. gruodžio 20 d.Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis nuostatas (OL 2006 L 404, p.9).

REGLAMENTAS (ES) Nr. 1169/2011, 21 str. Tam tikras alergijas ar netoleravimą sukeliančių medžiagų arba produktų ženklinimas*

…į II priede pateiktą sąrašą įtrauktos medžiagos arba produkto pavadinimas (sudedamosios dalies pavadinimas) pabrėžiamas pateikiant jį taip, kad jis aiškiai išsiskirtų iš kitų sąrašo sudedamojo dalių, pvz., pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių arba fono spalvą

* ŽR. – visa informacija reglamento 21 str. ir II priede

Netoleravimą sukeliančios medžiagos, Pvz.: Sudedamosios dalys. Kviečių miltai, cukrus, sviestas, sojų pupelės (5 proc.), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 330, kvapiosios medžiagos ….. sezamų sėklos

— * ŽR. – visa informacija reglamento 18, 19, 20 str. ir 22 str. (sudedamųjų dalių kiekio nurodymas); taip pat VII ir VIII prieduose