Žaizdos ir kraujavimas Copy

Žaizdos – tai odos, gleivinių, gilesnių audinių vientisumo pažeidimas. Pjautinės, draskytos ir traiškytos, durtinės, muštinės, kąstos, šautinės žaizdos.

Žaizdų simptomai

  • Žaizdos skausmas.
  • Žaizdos žiojėjimas.
  • Žaizdos kraujavimas.
  • Odos patinimas.

Priežastys

Pagal tai, kaip mes susižeidžiame, žaizdos skirstomos į įvairius tipus. Susižeidus stiklo šuke, peiliu ar kitu aštriu daiktu bus pjautinė žaizda. Plėštinių žaizdų atsiranda transporto traumos, sprogimo metu. Žaizdos, padarytos smogus buku daiktu ar kumščiu, vadinamos muštinėmis. Esant šioms žaizdoms dažnai trūksta kraujagyslės ir susidaro mėlynių. Gali būti sužaloti ir vidaus organai. Kąstų žaizdų atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Jos dažnai būna infekuotos, pūliuoja, sunkiai gyja.

Gijimo eiga

Pjautinės žaizdos dažniausiai būna lygiais kraštais. Jos gausiai kraujuoja, tačiau paprastai sugyja greičiau ir rečiau pūliuoja. Tokios delne žaizdos pavojingos, nes gali būti pažeistos sausgyslės.

Draskytos ir traiškytos žaizdos – nelygiais, draskytais kraštais, kraujuoja nelabai gausiai, būna sužalota daugiau audinių. Gyja blogiau, dažniau pūliuoja.

Esant durtinėms žaizdoms oda pažeidžiama neplačiai – 1-2 cm, tačiau būdingas gilus kanalas. Gali būti sužalotos kraujagyslės ar vidaus organai.

Kąstos žaizdos pavojingos tuo, kad į jų vidų patenka pavojingų bakterijų ar virusų (stabligės, pasiutligės sukėlėjų), kartais – nuodų (gyvatės, skorpiono ir kt.).

Šautinės žaizdos gyja blogai, nes aplink kulkos kanalą susidaro audinių kontuzijos zona, patenka drabužių dalelių, parako, dūmų. Kulka gali pažeisti nervus, kraujagysles, kaulus, vidaus organus.

Pavojinga, kai į žaizdą patenka dirvožemio, mėšlo. Galima susirgti anaerobine infekcija (pvz.: stablige). Žaizdos gyja pirminiu arba antriniu būdu.

Pirminiu būdu žaizdos sugyja per 7-8 dienas. Dažniausiai tai aseptinės, chirurgiškai apdorotos žaizdos.

Antriniu būdu žaizdos gyja gerokai ilgiau. Tai plačiai prasivėrusios žaizdos, kurioms būdinga pūlinga infekcija, audinių nekrozė, gali būti svetimkūnis. Tokioms žaizdoms sugijus, lieka randas.

Gydymas

Gydymo tikslas – atstatyti audinių bei organų vientisumą ir išsaugoti jų funkciją. Tam reikalinga:

  • Laiku suteikta ir teisinga pirmoji medicininė pagalba.
  • Kvalifikuotas pirminis chirurginis žaizdos gydymas.
  • Žaizdos priežiūra.

Jei žaizda kraujuoja negausiai, tuomet pirmiausiai prieš einant prie žaizdos, reikia pačiam nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu ir prieš tvarkant žaizdą užsidėti medicinines pirštines. Tuomet nuplauti žaizdą po tekančiu vandeniu. Galima dezinfekuojančiom medžiagom nuplauti žaizdos kraštus. Labai svarbu, kad dezinfekuojamųjų medžiagų nepatektų į žaizdos vidų. Po to steriliu bintu užbintuojame žaizdą ir nukentėjusįjį nukreipiame pas gydytoją.

Jei žaizda kraujuoja gausiai, pirmiausia stabdome kraujavimą ant žaizdos uždėdami spaudžiamą sterilų tvarstį. Jei žaizdos didelės – rekomenduojama sutvarsčius imobilizuoti galūnę, net ir tuo atveju, kai kaulai nesulaužyti (imobilizacija sumažina galūnės judrumą, skausmą).

Jei pro žaizdos kraštus kyšo organai, kaulai – negalima jų kišti atgal, gilyn į žaizdą. Tokią žaizdą reikia uždengti drėgnu steriliu tvarsčiu (sudrėkinti fiziologiniu tirpalu), sutvarstyti ir ligonį kuo greičiau gabenti į gydymo įstaigą. Suleidžiama skausmą malšinančių vaistų. Net ir nedidelė žaizda, susiūta ligoninėje, sugyja kelis kartus greičiau. Be to, chirurgas gali patikrinti, ar neliko žaizdoje svetimkūnių, ar nenupjautos sausgyslės, nervai, kraujagyslės.

Jei žaizda gyja be komplikacijų, siūlus galima išimti po 5-7 dienų. Odą ir randelį patepame dezinfekuojamuoju tirpalu ir dar 1-2 dienas galima pridengti steriliu tvarsčiu.

Jei žaizda pūliuoja, skiriama antibiotikų (leidžiamų arba geriamų), žaizda drenuojama, ant jos dedami pavilgai su hipertoniniais tirpalais. Keičiant tvarstį, praplaunant žaizdą svarbu laikytis aseptikos taisyklių. Pastaruoju metu atsirado priemonių, kurios ne tik atstoja tvarstį, leisdamos organizmui pačiam sugydyti žaizdą, bet ir dalyvauja žaizdos gijimo procese, teikdamos tam tikras statybines medžiagas arba skatindamos kraujo pritekėjimą ir gijimą. Tai ir trombocitų augimo faktoriai, ir fibrino tinklelio atsidėjimą skatinančios medžiagos, ir įvairūs kolageno tinkleliai. Jos tinka visoms trauminėms žaizdoms gydyti nuo jų atsiradimo pradžios iki gijimo pabaigos.

Komplikacijos

Esant didelėms, kraujuojančioms žaizdoms, gali išsivystyti šokas, ūmi mažakraujystė, sutrikti organų funkcijos.

Netinkamai prižiūrint žaizdą (nesilaikant aseptikos taisyklių), atsiranda antrinis uždegimas, žaizda supūliuoja, gali vystytis net sepsis.

Gyjant ir formuojantis didesniems randams šalia sausgyslių, atsiranda kontraktūrų (susitraukia sąnarys), sutrinka sąnarių funkcijos.

Jei sutrikusi kraujo apytaka, pasireiškia inervacija, žaizda gali ilgai negyti ir komplikuotis trofine negyjančia opa.

Negalima į žaizdą pilti jodo, spirito tirpalo, nes patekę į žaizdą jie ardo ląsteles ir sukelia stiprius skausmus. Į žaizdą negalima berti jokių miltelių, tepti jokiais tepalais. Šios priemonės tinka nubrozdinimams gydyti. Negalima dėti vatos. Jos plaušelių lieka žaizdoje ir trukdo gyti.

Kraujavimas

Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus.

Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali būti gyvas.

Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagysles. Kraujavimas yra pagrindinis visų žaizdų simptomas, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo laipsnio. Nukraujavus gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, ištikti šokas.

Netekęs daug kraujo, žmogus gali mirti.

Kraujavimo rūšys

1. Arterinis kraujavimas – tai pulsuojanti trykštanti šviesiai raudono kraujo čiurkšlė. Kraujas trykšta pro pažeistą arterijos sienelę, nes į arterijas širdis pumpuoja kraują, susidaro kraujospūdis, o pulsuoja todėl, kad kiekvieną kartą širdžiai susitraukus, kraujospūdis padidėja, po to vėl sumažėja. Kraujas šviesus, nes perneša prisijungusį deguonį.Tai labai pavojingas kraujavimas, nes jei pažeista stambesnė arterija, žmogus per kelias minutes, jam nesuteikus pirmosios pagalbos, gali mirtinai nukraujuoti.

2. Veninis kraujavimas – tai plūstantis ar silpna srove tekantis (priklausomai nuo pažeistos veninės kraujagyslės dydžio) tamsiai raudonas kraujas. Dėl kraujo pasiskirstymo dideliame plote, veninėje sistemoje slėgis labai nedidelis, o tamsiai raudona spalva dėl to, kad kraujas atidavęs deguonį audiniams, o iš jų prisijungė anglies dvideginį.

3. Kapiliarinis kraujavimas – negausus kraujavimas, kraujas teka, „rasoja“ iš pačių smulkiausių kraujagyslių (kapiliarų). Jis dažniausiai pasitaiko nubrozdinus odą. Šis kraujavimas nėra pavojingas, nes kraujas greitai sukreša ir kraujavimas per kelias minutes sustoja.

Kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis.

Išorinis kraujavimas – tai kraujavimas iš akimi matomos žaizdos, kurią mes galime užspausti.

Vidinis kraujavimas – tai nematomas kraujavimas į vidines kūno dalis.

Pagrindiniai vidinio kraujavimo požymiai – žmogus išblykšta, krečia drebulys, pila šaltas prakaitas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas, troškulys, silpnumas, nerimas, gali nualpti, prarasti sąmonę.

Bet kokį kraujavimą reikia kuo greičiau sustabdyti, nes praradus daugiau kraujo, krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ištinka šokas ir, laiku nesuteikus pagalbos, mirtis.

Vidinį kraujavimą gali sustabdyti tik chirurgai, todėl svarbu kuo greičiau suteikti nukentėjusiam reikalingą ir patogią padėtį, nugabenti nukentėjusį į ligoninę.

Pirmosios pagalbos tikslai:

  1. Sustabdyti kraujavimą.
  2. Išvengti šoko arba jį gydyti.
  3. Išvengti infekcijos.
  4. Organizuoti nukentėjusiojo gabenimą į ligoninę.