Odos ir poodžio infekcijos

Mikrobiologinė diagnostika: pasėlis atliekamas tik esant odos pažeidimui.
Prieš skiriant gydymą, reikia atmesti kitas galimas odos paraudimo priežastis, pvz., alerginė reakcija, reakcija į imunizaciją ar uodo įkandimą, lėtinis venų nepakankamumas.

Skiriant AVP, būtina atsižvelgti į ankstesnių mikrobiologinių tyrimų rezultatus, pvz., nustatytą MRSA.

Atsižvelgti ir kontroliuoti gretutines ligas ir būkles, kurios gali spartinti celiulito ar rožės eigą: diabetas, nutukimas (KMI>30), imunosupresijos būklė, venų nepakankamumas, egzema, limfedema (pvz., moteriai sergant krūties vėžiu, su ar be chirurginės intervencijos ir (arba) spindulinės terapijos), edema, kuri gali būti vaistų (pvz., kalcio kanalų blokatorių) nepageidaujamų reiškinių išraiška;

Iš naujo vertinti paciento būklę ir nukreipti stacionariniam gydymui, jei nėra pagerėjimo per 2–3 gydymo AVP dienas ir:
1. vargina intensyvus skausmas, neproporcingas infekcijos apimčiai, ir funkcinis nepajėgumas;
2. paraudimas ar patinimas sparčiai plinta už pradinių ribų;
3. atsiranda cianozė, petechijos, poodinė krepitacija, sumažėjęs ar išnykęs vietinis jautrumas, už paraudimo ribų atsiradęs audinių sukietėjimas, vystosi audinių nekrozė;
4. infekcijos lokalizacija arti akies ar nosies;
5. ligą sukelti galėjo reti sukėlėjai (skvarbus pažeidimas po buvusio sąlyčio su vandens kilmės mikroorganizmais);
6. pasireiškia sisteminės infekcijos simptomai (pvz.: limfangitas, osteomielitas, septinis artritas, nekrozuojantis fascitas ar sepsis).

Visiška odos požymių regresija paprastai įvyksta vėliau (per 2–3 savaites), palyginti su bendraisiais simptomais, todėl gydymo AVP trukmės ilginti nereikia. Gydymas AVP lokaliam vartojimui neskiriamas.