Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis (oportunistinėmis) infekcijomis, augliais ir kitomis ligomis.

• ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas.
• ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema pamažu silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.

Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus.

• Didžiausia ŽIV koncentracija aptinkama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene.
  • ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų kraujo ir (ar) kūno skysčių.
  • Nosies sekretas, skrepliai, ašaros, fekalijos, šlapimas, vėmalai be matomų kraujo pėdsakų priskiriami nepavojingiems skysčiams.
  • Nežinoma apie ŽIV perdavimo atvejus per smegenų, perikardo, pleuros skysčius.
• Virusui imlūs visi žmonės.
• Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.
• Virusas žmogaus aplinkoje gana nepatvarus.

ŽIV poodinės ekspozicijos (su(si)žeidimo adatomis ir kitais aštriais daiktais) rizika yra 0,3 proc. (3-ims iš 1000).

Rizika priklauso nuo žaizdos gylio, kraujo kiekio ant užterštos krauju adatos, paciento, kurio kraujo pateko, ligos stadijos, ŽIV titro kraujyje, ŽIV štamo.